Bucharos Liaudies Tarybinė Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Bucharos Liaudies Sovietų Respublika' pervadintas į 'Bucharos Liaudies Tarybinė Respublika': kokių sovietų?
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Bucharos Liaudies SovietųTarybinė Respublika''' ({{ru|Бухарская Народная Советская Республика}}) - trumpai (1920-1925) gyvavusi sovietinėtarybinė respublika, pakeitusi [[Bucharos emyratas|Bucharos emyratą]] po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]]. 1924 m. pavadinimas pakeistas į '''Bucharos SovietųTarybų Socialistinę Respubliką''' ({{ru|Бухарская Социалистическая Советская Республика}}). Vidurinėje Azijoje perbraižius sienas didžioji šios respublikos teritorijos dalis įėjo į [[Uzbekijos TSR]] sudėtį, o nedidelė dalis atiteko [[Turkmėnijos TSR]].
 
==Istorija==
1868 m. [[Rusijos imperija]] privertė Bucharos emyratą tapti jos [[protektoratas|protektoratu]]. Per vėlesnius 40 metų Rusija pamažu užėmė [[Buchara|Bucharos]] teritoriją, nors niekada [[aneksija|neaneksavo]] paties [[Buchara|Bucharos]] miesto. Bucharos emyras negalėjo visiškai atriboti šalies nuo užsienio įtakų, dėl to dalis Bucharos jaunimo persiėmė [[pantiurkizmas|pantiurkizmu]], skatinamo [[Jaunaturkiai|jaunaturkių]] Osmanų imperijoje, [[džadidizmas|džadidų]] reformų judėjimo bei naujosiomis [[Bolševikai|bolševikų]] komunistinėmis idėjomis. Šias skirtingas ideologijas apjungė [[Jaunieji buchariečiai|Jaunųjų buchariečių]] ({{ru|младобухарцы}}) judėjimas, vadovaujamas [[Faizula Chodžajevas|Faizulos Chodžajevo]]. Jaunieji buchariečiai veikė labai nepalankioje aplinkoje - emyratas buvo dominuojamas konservatyviųjų [[sunitai|sunitų]] dvasininkų. Tarp jaunųjų buchariečių bei juos palaikančių [[bolševikai|bolševikų]] ir konservatyviųjų emyrą remiančių sukilėlių [[basmačiai|basmačių]] kilo daugiau nei dešimtmetį trukęs konfliktas.
 
1918 m. kovo mėn. jaunųjų buchariečių aktyvistai pranešė bolševikams, kad Bucharos liaudis pasirengusi sukilimui ir laukia išsilaisvinimo iš emyro valdžios. [[Raudonoji armija]] įžengė per Bucharos vartus ir pareikalavo, kad emyras miestą atiduotų jauniesiems buchariečiams. Pasak rusų šaltinių<ref name=history>B. A. Antonenko, ed., History of the Tajik People: The Transition to Socialism (1917-1937), Institute of History, Academy of Sciences of Tajik SSR, Nauka Publ. House, Moscow (1964).</ref> emyras atsakė išžudydamas bolševikų pasiuntinius ir paragindamas liaudį pradėti [[džihadas|džihadą]] prieš „netikėlius“ bolševikus. Kilus religinėms riaušėms Bucharoje ir apylinkėse buvo išžudyti tūkstančiai [[rusai|rusų]]; daugelis jaunųjų buchariečių buvo suimti ir nužudyti; buvo sugriautas pagrindinis geležinkelis ir susisiekimo linijos iš Bucharos į [[Turkmenabatas|Turkmenabatą]] ir [[Samarkandas|Samarkandą]]. Dauguma Bucharos gyventojų nepalaikė invazijos ir bolševikų pajėgos atsitraukė į sovietų kontroliuojamą Samarkandą, kuris buvo už Bucharos emyrato ribų.
Eilutė 9:
 
1920 m. rugpjūčio 28 d. disciplinuotas ir gerai aprūpintas [[Raudonoji Armija|Raudonosios armijos]] karinis junginys, vadovaujamas bolševikų generolo [[Michailas Frunzė|Michailo Frunzės]] puolė Bucharos miestą.
 
{{stub}}
 
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
{{istorija-stub}}
[[Kategorija:Uzbekijos istorija]]