Metija (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Bot: en:Metis (moon) is a good article
Versta iš angliškos wikipedijos
Eilutė 30:
'''Metidė''' ('''Metija''') arba '''Jupiteris XVI''' yra arčiausiai Jupiterio esantis palydovas.
 
Palydovas atrastas [[1979]] [[Voyager 1]], iš kart po to jam suteiktas pavadinimas S/1979 J 3. [[1983]] jis oficialiai pavadintas išminties ir gilios minties deivės, pirmosios Dzeuso žmonos, Metidės vardu (žr. [[Metidė]]), taip pat jos vardu pavadintas asteroidas [[9 Metidė]]. 1996 - 2003 [[Galileo]] misijos metu gauti duomenys, leidžiantys įsivaizduoti Metidės paviršių. Palydovas yra pilnai sinchronizavęsis su Jupiteriu - į planetą visada atsisukęs ta pačia puse. Metidė yra labai asimetriškas kūnas - didžiausias ir mažiausias skersmenys skiriasi du kartus. Taip pat tai vienas iš trijų palydovų Saulės sistemoje, apskriejančių planetą greičiau nei per tos planetos dieną. Kiti du - Jupiterio [[Adrastėja (palydovas)|Adrastėja]] ir Marso [[Fobas (palydovas)|Fobas]]. Metidė skrieja Jupiterio žiedo viduje ir manoma, kad yra pagrindinis medžiagos, sudarančios tą žiedą, šaltinis.
 
==Fizinės savybės ==
Metidė yra netaisyklingos formos. Jos matmenys 60×40×34 km. Tai trečias pagal dydį vidinis Jupiterio palydovas. Metidės masė ir sandara nėra žinomos, tačiau sprendžiant iš to, kad palydovo vidutinis tankis yra toks pats kaip [[Amaltėja (palydovas)|Amaltėjos]] (~0,86 g/cm<sup>3</sup>), jo masė turėtų būti ~3,6×10<sup>16</sup> kg. Pagal tankį Metidė turėtų būti sudaryta iš akyto vandens ledo (Adrastėja turėtų būti panaši).
 
Palydovo paviršius nusėtas krateriais. Jis tamsus ir atrodo rausvos spalvos.
 
== Orbita ==
Metidė yra artimiausias iš keturių nedidelių vidinių Jupiterio palydovų, nuo planetos nutolęs ~128000 km atstumu. Orbitos [[ekscentricitetas]] labai mažas - ε=0,0002. Tai reiškia, kad orbita beveik apskritiminė. Palydovo orbitos polintis Jupiterio pusiaujo atžvilgiu ~0,06°.
 
Dėl potvyninių jėgų, Metidė sukasi sinchroniškai su savo skriejimo periodu (t.y. apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, per kiek apskrieja planetą). Deja, Metidės orbita yra Jupiterio sinchroninės orbitos viduje, todėl laikui bėgant palydovas vis artėja prie planetos ir kada nors į ją nukris. Jeigu jo tankis panašus į Amaltėjos, tai palydovas yra priartėjęs prie planetos arčiau, nei jos Rošo riba skystiems kūnams. Kadangi Metidė nėra subyrėjusi, kad ir kaip arti ji bėbūtų prie Jupiterio, ji negali būti peržengusi Rošo ribos kietiems kūnams.
 
{{Jupiterio palydovai}}