Lucijus Kornelijus Sula: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S
Italų karo pradžioje [[Romos senatas|Senatas]] ir aristokratija bijojo Gajaus Marijaus ambicijų, nes jis penkis kartus buvo konsulu nuo [[104 m. pr. m. e.|104]] iki [[100 m. pr. m. e.]] Jie nutarė, kad Marijus iš viso neturi vadovauti karui Italijoje. Tad paskutiniame Romos sąjungininkų maište, Sula galėjo pasireikšti kaip nuostabus generolas. Jis nustelbė Marijų ir Gnėjų Pompėjų Staboną ([[Pompėjus|Pompėjaus Didžiojo]] tėvą). Pvz.: jis užėmė Eklaną, svarbiausią Hirpinio miestą, padegdamas medinius [[brustveras|brustverus]]. Dėl jo sėkmės pergalingai užbaigiant karą, jis buvo [[88 m. pr. m. e.]] pirmąkart išrinktas konsulu su Kvintu Pompėjumi Rufu (kuris greit tapo jo dukters uošviu).
 
=== ŽolėsŽolynų karūnavainikas ===
Per Italų karą Sula ne vadovavo armijai, bet ir parodė didelę asmeninę drąsą. [[Nola|Noloje]] jis buvo apdovanotas ''Corona Obsidionalis'' ('Blokados vainikas'), kitaip dar vadinamu ''Corona Graminea'' ('[[Žolių vainikas]]'), o tai aukščiausias Romos karinis apdovanojimas, suteikiamas vadovaujančiam generolui už apsuptos Romos armijos išgelbėjimą. Kitaip nei kiti Romos kariniai apdovanojimai, šis buvo paskirtas dėl išsaugotos armijos kareivių audringo pritarimo, tad labai mažai yra jį gavusių.
 
=== Romos diktatorius ===
 
[[81 m. pr. m. e.]] pradžioje Senatas jį paskyrė diktatoriumi neribotam laikui, ''rei publicae constituendae causa'', o [[ŽmoniųLiaudies asamblėjasusirinkimas]] ratifikavo paskyrimą. Sula tapo Romos ir visų jos provincijų (išskyrus Ispaniją, kur [[Kvintas Sertorijus]] įkūrė nepriklausomą valstybę) valdovu. Ši neįprasta garbė buvo išimtis Romos politikoje nesuteikti visos valdžios vienam žmogui. Tai buvo precendentas [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] diktatūrai ir [[Augustas|Augusto]] valdymui.
 
Valdydamas miestą Sula persekiojo priešininkus panašiai kaip Marijus ir Cina, kai jo nebuvo Romoje. Proskribcijomis ir paskelbdamas už įstatymų ribų jis nužudė apie 1500 kilmingųjų ([[raiteliai|raitelių]] ir senatorių), o pagal kai kuriuos šaltinius iki 9000. Kraujo praliejimas tęsėsi kelis mėnesius. Romėnai buvo žudomi dėl bet kokios priežasties ar iš vis be priežasties. Padėjęs proskribuotam žmogui, buvo baudžiamas mirties bausme. Valstybė konfiskavo ir aukcione pardavė proskribuotų žmonių turtus, taip padarydama Sulą ir jo rėmėjus nepaprastai turtingais. (Esantys proskribcijų sąrašuose rinkdavosi savižudybę ir pagal Romos įstatymus turtas atitekdavo įpėdiniams, o ne Sulai). Paskelbtųjų už įstatymų ribų sūnums ir anūkams buvo uždrausta eiti valstybės pareigas. Šis draudimas buvo neatšauktas trisdešimt metų.
Anoniminis naudotojas