Švėkšnos dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
Švėkšnos dvaras, priklausęs [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnui]] Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo [[XV a.]] vidurio. Dvaro žemės ribojosi su [[Rietavas|Rietavo]], [[Pajūris (Šilalė)|Pajūrio]] tijūnijomis, karališkąja [[Gardamas|Gardamo]] žeme, o vakaruose – su [[Prūsija]]. Kęsgailos Švėkšną valdė iki [[1569]] metų, nes tais metais vienturtė [[Trakai|Trakų]] vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už [[Vitebskas|Vitebsko]] vaivados [[Jonas Zaviša|Jono Zavišos]], kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Zavišos [[Švėkšna|Švėkšną]] valdė iki [[1624]] metų. Tuo metu, [[XVII a.]] pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. [[1624]]–[[1644]] m. Švėkšną valdė [[Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas]], kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos [[popierius|popieriaus]], [[parakas|parako]] ir [[stiklas|stiklo]] dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. [[1644]]–[[1694]] m. Švėkšną valdo [[Denhofai]], [[1694]]–[[1721]] m. – [[Grotusai]], [[1721]]–[[1766]] m. – [[Oginskiai]]. [[1766]] m. Švėkšnos dvarą įsigijo [[Livonija|Livonijos]] grafas [[Vilhelmas Jonas Plateris]]. [[
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.
| |||