Giordano Bruno: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gimė:''' 1548 m. Nola, Neapolio karalystė, dab. [[Italija]]<br />

'''Mirė:''' 1600 m. vasario 17 d. (51 – 52 metai) [[Roma]], [[Popiežius|Popiežiaus]] valdos, dab. Italija<br />

'''Epocha:''' [[Renesansas]]<br />

'''Regionas:''' [[Europa]]<br />

'''Veikla:''' Italijos [[filosofas]], [[teologas]], [[matematikas]], [[astronomas]]<br />

'''Džordanas Bruno''' (it. Giordano Bruno; tikr. vardas Filippo, 1548 m. - 1600 m. vasario 17 d.) – žymus italų Renesanso laikotarpio Dominikonų vienuolis, filosofas, teologas, matematikas ir astronomas, [[Panteizmas|panteizmo]] atstovas. Jo kosmologinės teorijos sekė [[Mikalojus Kopernikas|Mikalojaus Koperniko]] (Mikolaj Kopernik) modeliu, kuris Saulę identifikavo tik kaip vieną iš daugybės danguje nepriklausomai judančių kūnų. Bruno paskelbė sensacingas [[hipotezė|hipotezes]], teigiančias, kad [[Visata]] yra begalinė su visur vienodai galiojančiais dėsniais, o žvaigždės, matomos naktį, yra tokios pat kilmės kaip ir [[Saulė]], todėl Saulė jokiu būdu negali būti Visatos centru. Už laisvai reiškiamas mintis ir modernias mokslines pažiūras, kurios neatitiko tuometinių religinių [[dogma|dogmų]], [[inkvizicija]] jį paskelbė [[eretikas|eretiku]], ilgai kalino ir tardė, kol galiausiai nuteisė mirties bausme sudeginant ant laužo. Naujausi tyrinėjimai teigia, kad esminis dalykas, dėl kurio filosofą persekiojo inkvizicija, buvo ne jo skelbta Visatos samprata, o panteistinės pažiūros, kurios niekaip nesutapo su Katalikų pasaulio sutvėrimo ir Dievo egzistavimo traktavimu. Tik praėjus keliems šimtmečiams, Džordano Bruno vardui buvo sugrąžinta derama šlovė: imta vertinti jo indėlį ne tik į astronomiją, bet ir į įvairias kitas mokslo sritis. 1889 m. bausmės vietoje pastatytas paminklas, vaizduojantis Bruno visu ūgiu, o paminklo apačioje iškaltas užrašas: ''„Džordano Bruno - nuo amžiaus, kurį jis numatė, toje vietoje, kur buvo uždegtas laužas“''.<br />

'''Ankstyvieji metai, 1548-1576.''' Filipas Bruno gimė 1548 metais kario Džovanio Bruno (Giovani Bruno) šeimoje, [[Nola|Noloje]], tuometinėje [[Neapolis|Neapolio]] karalystėje. Sulaukusį vos 11 metų tėvai išsiuntė jį į Neapolį studijuoti literatūrą, logiką ir [[dialektika|dialektiką]]. Būdamas septyniolikos Bruno įstojo į vietinį Dominikonų vienuolyną, kuriame užsiregistravo tokiu pat vardu, kaip ir buvęs jo [[metafizika|metafizikos]] mokytojas – Džordanas. Nuo pat studijų pradžios Bruno išsiskyrė neeiliniais gabumais. Studijuodamas jis dažnai keliaudavo į Romą, kur popiežiui ir [[kardinolas|kardinolams]] demonstruodavo savo atminties meno sugebėjimus. Būdamas dvidešimt ketverių, 1572 metais, Bruno įgijo Dominikonų ordino kunigo laipsnį. Nuo to laiko prasidėjo jo kelionės po [[Europa|Europą]], išaugo ir susidomėjimas uždrausta literatūra, kuris vėliau ėmė kelti nemažų problemų.

'''Pirmieji klajonių metai, 1576-1583.''' Pirmieji Džordano Bruno kelionių metai buvo labai intensyvūs. Pirmiausia keliavo į [[Genuja|Genujos]] uostą [[Nolis|Nolį]], iš ten į [[Savonas|Savoną]], paskui į [[Turinas|Turiną]] ir galiausiai į Veneciją, kur išleido savo darbą ''„Apie laiko ženklus“ (On the Signs of the Times)''. Iš [[Venecija|Venecijos]] Bruno keliavo į [[Paduja|Padują]], kur draugai Dominikonai įkalbėjo jį vėl apsivilkti vienuolio apdarą. 1579 metais filosofas keliavo į [[Ženeva|Ženevą]]. Bruno dažnai keliaudavo ne vien savo valia: už išsakytą kritiką bei novatoriškas idėjas jam tekdavo bėgti iš vieno miesto į kitą. Dėl to, būdamas Ženevoje, savo saugumo sumetimais Bruno pradėjo rengtis beveik kaip „muškietininkas“: ėmė nešioti skrybėlę, apsiaustą, o prie diržo prisisegdavo špagą. Dėl tokio rengimosi stiliaus tik nedaugelis jį pažindavo. Viskas vystėsi pakankamai gerai, kol nepasirodė profesorių Antuaną De La Faje (Antoine De La Faye) kritikuojantis straipsnis. Bruno bei straipsnį spausdinęs žmogus buvo nedelsiant suimti.<br />