Giordano Bruno: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Agytukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Agytukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
[[Vaizdas:Pavyzdys.jpg|thumb|center]]<br />
Pasaulietinio teismo sprendimu 1600 m. vasario 17 d. Bruno buvo sudegintas Romos Gėlių aikštėje. Budeliai atvedė Bruno į bausmės vietą su žniaugu burnoje. Jis buvo pririštas geležine grandine prie stulpo, stovinčio vidury laužo ir pertemptas šlapiu skuduru, kuris dėl šilumos susiverždavo ir įsirėždavo į kūną.
Visi Džordano Bruno darbai 1603 m. buvo užregistruoti katalikų Uždraustų knygų indekse ir išliko jame iki paskutiniojo leidimo 1948 m.<br /><br />
==Vatikano apgailestavimas==
Per 400-ąsias Džordano Bruno mirties metines kardinolas Angelas Sodanas (Angelo Sodano) pareiškė, jog Bruno mirtis yra ''„liūdnas epizodas“'' žmonijos istorijoje. Nepaisant savo apgailestavimo, jis gynė Bruno persekiotojus, tikindamas, kad ''„inkvizitoriai norėjo išsaugoti jo laisvę bei darė viską, kas įmanoma, kad išsaugotų Bruno gyvybę“'', bandydami jį įtikinti išsižadėti savo idėjų, o paskui teikti apeliacijas Romos pasaulietinei valdžiai dėl bausmės pakeitimo.<br />
<br />
==Nuopelnai žmonijai==
Džordano Bruno filosofija davė pradžią kai kurioms naujų laikų filosofijos koncepcijoms. Novatoriškos Bruno idėjos turėjo įtakos Gotfrydui Leibnicui (Gottfried Leibniz), Frydrichui Vilhelmui Jozefui Šelingui (Friedrich Wilhelm Joseph von Schelling), Džordžui Vilhelmui Frydrichui Hėgeliui (Georg Wilhelm Friedrich Hegel) ir kai kuriems kitiems žymiems filosofams. Bruno taip pat parašė keletą filosofinių dialogų, poemų, sonetų, komedijų, kuriose kritikavo religiją, dvasininkijos amoralumą ir despotizmą. Kaip poetas jis buvo vienas iš klasicizmo pradininkų.<br />
<br />
Įtakotas neoplatonizmo, arabų astronomijos ir viduramžių alchemijos Džordanas Bruno sukūrė savitą pasaulio modelį, kuriame Visata yra begalinė, o jos centras gali būti bet kur ir jų yra daugybė. Bruno manė, kad yra dar nežinomų Saulės sistemos planetų, o visatoje egzistuoja be galo daug į Saulę panašių žvaigždžių, kurios kaip ir Saulė sukasi apie tam tikrą ašį. Pasak Bruno, Visatoje galioja tie patys dėsniai, dėl to nėra priešybės tarp žemės ir dangaus. Šias hipotezes patvirtino vėlesni atradimai.<br />
<br />