Gajus Marijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: el:Γάιος Μάριος |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 52:
'''Karas su germanų gentimis'''
Pirmiausia Marijus turėjo reikalų su teutonais, kurie per Narbono Galiją žygiavo link Italijos. Jis atsisakė kautis, kur jie norėjo ir atsitraukė į [[Aquae Sextiae]] (Gajaus Sekstijaus Kalvo [[124 m. pr. m. e.]] įkurtą gyvenvietę), kuri buvo jų kelyje. Germanai užpuolė romėnus nepalaukę pastiprinimo ir 30 tūkst. jų žuvo. Po to Marijus paslėpė 3 tūkst karių pasaloje ir jie pasirodžius pagrindinėms teutonų pajėgoms puolė iš užnugario. Teutonai buvo visiškai sunaikinti.
eilutė 66 ⟶ 67:
Kol Marijus buvo išvykęs ir jam grįžus kelis metus Romoj vyravo santykinė taika. Bet [[95 m. pr. m. e.]] Romoj buvo išleistas įstatymas išvarantis visus gyventojus, kurie nėra piliečiai. [[91 m. pr. m. e.]] [[Markas Livijus Drusas]] buvo išrinktas liaudies tribūnu ir pasiųlė išplėsti Senatą ir suteikti pilietybę visiems laisviems Italijos gyventojams. Po Druso nužudymo, kilo Italų karas tarp Romos ir Italijos provincijų. Marijus su Sula kovojo prieš maištininkus.
'''Sula ir Pirmasis
Po Italų karo Ponto karalius [[Mitridatas VI iš Ponto|Mitridatas]] nusprendė užkariauti rytines Romos provincijas ir įsiveržė į Graikiją. [[88 m. pr. m. e.]] Sula buvo išrinktas konsulu. Senatui teko karo vadą rinktis tarp Marijaus ir Sulos. Senatas išrinko Sulą, bet asamblėja - Marijų. Marijui padėjo [[Publijus Sulpicijus Rufas]], kurio skolas jis žadėjo panaikinti. Sula atsisakė pripažinti asamblėjos
Sula išvyko į Nolą, kur jo laukė armija. Ten jis įtikino karius pasipriešinti asamblėjos sprendimui ir pripažinti jį vadu. Jam pavyko ir legionieriai užmėtė akmenimis asamblėjos pasiuntinius. Po to Sula su šešiais legionais išžygiavo į Romą, pradėdamas pilietinį karą. Tai buvo Marijaus nenumatytas įvykis, nes armijai žygiuoti į Romą neleido įstatymai ir tradicija.
|