Analitinė mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Analitinės mašinos idėja kilo [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžui]] 1834 m., kai įstrigo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų skaičiavimo mašinos]] konstravimas. Ji''Analitinė mašina'' ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti [[programavimas|užprogramuota]] vykdyti nustatytąnustatyto operacijų rinkinįrinkinio vykdymui nurodyta tvarka. JiTad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.

''Analitinė mašina'' turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Joseph[[Džozefas-Marie Jackuard'oŽakaras|Džozefo-Mari Žakaro]] sukurtas [[perfokorta]]s. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.

Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Analitinė mašinaMašina galėjo kartotipakartoti operaciją ([[ciklas]]) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas [[spausdintuvas]], braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.

[[1842]] m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė ''Analitinės mašinos'' aprašymą [[prancūzų kalba]]. Kitais metais jis buvo išverstas į [[anglų kalba|anglų kalbą]]. Jį lydėjo platūs poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] dukros [[Ada Lovelace]] komentarai. Ada buvo gabi matematikė ir Č. Babidžo mašinomis domėjosi jau 10 m. Ji sukūrė programą ''Analitinės mašinos'' valdymui., Tad jąkurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta [[Bernulio skaičiai|Bernulio skaičių]] sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta [[Ada (programavimo kalba)|Ada]].

''Analitinės mašinos'' idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, [[1915]] m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar’as Bušas.