Veimaro respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: af:Republiek van Weimar
Ox (aptarimas | indėlis)
papildymas
Eilutė 1:
{| class="toccolours" cellpadding="2" cellspacing="0" align="right" style="margin-left:0.5em;" width="300px"
{{Cleanup|neenciklopedinis stilius}}
|+ <font size="+1">Weimarer Republik</font>
|-
| style="background:#efefef;" align="center" colspan="2" |
{| border="0" cellpadding="2" cellspacing="0"
|-
| align="center" width="140px" | [[Vaizdas:Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg|132px|Veimaro Respublikos vėliava]]
| align="center" width="140px" |[[Vaizdas:Wappen Deutsches Reich (Weimarer Republik).svg|132px|Veimaro Respublikos herbas]]
|-
| align="center" width="140px" | ([[Veimaro Respublikos vėliava vėliava|Detaliau]])
| align="center" width="140px" | ([[Veimaro Respublikos herbas|Detaliau]])
|}
|-
| align="center" colspan="2" | [[Vaizdas:Deutsches Reich2.png|thumb|300px|Veimaro respublikosRespublika žemėlapisžemėlapyje]]
|-
| Gyvavimo laikotarpis || [[1919]]–[[1933]]
|-
| [[Valstybinė kalba]] || [[vokiečių kalba]]
|-
| [[Sostinė]] || [[Berlynas]]
|-
| [[Plotas]]<br /> &nbsp;- Iš viso (1925)
| &nbsp;<br />468 787 km²
|-
| Gyventojų<br /> &nbsp;- Iš viso (1925)
| &nbsp;<br />62 411 000
|-
|}
{{Vokietijos istorija}}
'''Veimaro Respublika''' ({{de|Weimarer Republik}}) – demokratinė [[Vokietija|Vokietijos]] valstybė, gyvavusi nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m.
[[Vaizdas:Deutsches Reich2.png|thumb|Veimaro respublikos žemėlapis]]
'''Veimaro Respublika''' – bendrinis Vokietijos pavadinimas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Šis periodas Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas Veimaro periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kur buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]] po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo pralaimėjimus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]].
 
Veimaro Respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios [[Veimaro konstitucija|Veimaro konstitucijos]]. Respublika buvo federacinė: įėjo 15 žemių (respublikų) ir 3 laisvieji miestai:
Tai buvo pirmasis Vokietijos bandymas sukurti liberialią demokratinę sistema Vokietijoje. Bet galimybe tapti demokratijos garantu Vokietija nepasinaudojo. 1933 m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir Adolfo Hitlerio iškilimo į valdžią, buvo sugriauta demokratinė sistema. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
 
''Žemės (respublikos)''
== Veimaro Respublikos žlugimo priežastys ==
 
*''Anhaltas''
Dar diskutuojama, kodėl Veimaro respublika žlugo. Nors [[Adolfas Hitleris]] atėjo į valdžią ir demokratiniu keliu, kai Nacionalsocialistų partija tapo didžiausia partija [[Reichstagas (institucija)|Reichstage]] po 1932 m. rinkimų ir Hitleris buvo paskirtas Reichkancleriu 1933 m. Atsivėrė plačios logistinės ir politinės galimybės Hitleriui, kuriomis jis ir pasinaudojo. Tačiau Nacių partijos ir jos ideologijos iškilimą lėmė pačios Veimaro respublikos problemos.
*''Badenas''
*''Bavarija''
*''Braunšveigas''
*''Hesenas''
*''Lipė''
*''Meklenburgas−Štrelicas''
*''Meklenburgas−Šverynas''
*''Oldenburgas''
*''Prūsija''
*''Saksonija''
*''Šaumburgas−Lipė''
*''Tiūringija''
*''Valdekas''
*''Viurtembergas''
 
''Laisvieji miestai''
Svarbiausia iš problemų buvo ekonominė. Nors ir [[1923]]-[[1929]] m. Veimaro Respublikos ekonomika po karo ėmė atsigauti, bet vis dėlto buvo priklausoma nuo [[JAV]], kai 1929 m. JAV kilo [[Didžioji ekonominė krizė]], neaplenkė ji ir Vokietijos. Veimaro Respublika skolinosi iš JAV bandydama sumokėti reparacijas laimėjusioms šalims. 1929 m. įvykus krizei JAV pradėjo spausti Veimaro Respubliką grąžinti skolas. Veimaro respublika sunkiai išgyveno šį periodą. Daug žmonių tapo bedarbiais. [[1932]] m. jų skaičius siekė beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisidėjo prie Nacionalsocialistų partijos iškilimo.
*[[Brėmenas]]
*[[Hamburgas]]
*[[Liubekas]]
 
Daugiausia įtakos valdymui turėjo [[Prūsija]]. Atstovaujamieji organai buvo šie:
*''Reichstagas'' (parlamento žemieji rūmai), renkamas visuotiniu balsavimu (deputatų vietų skaičius buvo proporcingas žemių gyventojų skaičiui);
*''Reichsratas'' (Valstybės taryba), sudarytas iš žemių vyriausybių atstovų (daugiausia jų buvo iš Prūsijos).
 
Prezidentas galėjo nepatvirtinti ''Reichstago'' priimtų įstatymų, taip pat bet kada jį paleisti. Prezidentais buvo:
*prezidentas [[Friedrich Ebert|F. Ėbertas]] (''Friedrich Ebert'') (1919-1925),
*prezidentas [[Paul von Hindenburg|P. Hindenburgas]] (''Paul von Hindenburg'') (1925−1934)
 
== Veimaro Respublikos žlugimo priežastys ==
Svarbiausia iš problemųžlugimo priežasčių buvo ekonominė. Nors ir [[1923]]-[[1929]] m. Veimaro Respublikos ekonomika po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] ėmė atsigauti, bet vis dėlto buvo priklausoma nuo [[JAV]],. kaiKai 1929 m. JAV kilo [[Didžioji ekonominė krizė]], neaplenkė ji ir Vokietijos. Veimaro Respublika skolinosi iš JAV bandydama sumokėti reparacijas laimėjusioms šalims. 1929 m. įvykus krizei, JAV pradėjo spausti Veimaro Respubliką grąžinti skolas. Veimaro respublika sunkiai išgyveno šį periodą. Daug žmonių tapo bedarbiais. [[1932]] m. jų skaičius siekė beveik 5 milijonus. Tai labai stipriai prisidėjo prie Nacionalsocialistų partijos iškilimo ([[NSDAP]]).
 
[[Versalio taikos sutartis]] buvo laikoma bausme Vokietijai., nes buvo Paniekinimaspaniekintas šalies tautiškumotautiškumas, kuoo tuo ypatingai naudojosi Naciai[[naciai]]. Versalio Taikos sutartis įpareigojo sumokėti reparacijas, taip pat buvo atimtos svarbios išteklių teritorijos – [[Saros baseinas]]. Užtikrinti tvarkai taip pat trukdė ir armijai įvesti apribojimai.
 
Visa tai prisidėjo prie to, kad [[Adolfas Hitleris]] su nacių partija, demokratinę Veimaro respubliką pertvarkė į totalitarinę valstybę – [[Trečiasis Reichas|Trečiąjį Reichą]].
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Weimar Republic}}
*[http://www.malc.eu/history/Weimar-Republic-Germany.general.html Pasaulio istorija - Veimaro respublika] (anglų k.)
 
[[Kategorija:Vokietijos istorija]]