Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas (2003 filmas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Healeris (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 72:
Lygiagrečiai vystosi veiksmas kitoje Viduržemio dalyje. Į sugriautą Izengardą atjoja Gandalfas, Aragornas, Legolasas, Gimlis ir Teodenas. Čia jie kalbasi su savo bokšte užsidariusiu Sarumanu. Sarumaną nuduria jo tarnas Grima (Šliužburnis), ir iš Burtininko rankovės iškrenta Palantiras (Matantysis Akmuo). Palantirą pakelia Pipinas, tačiau jį išsyk atima Gandalfas. Kompanija keliauja į Edorasą (Rohano sostinę). Naktį Pipinas neatsispiria pagundai ir, paėmęs iš Gandalfo Akmenį, pažvelgia į jį ir susidūrė su pačiu Sauronu. Ryte Gandalfas su Pipinu išjoja į Minas Tiritą, o Teodenas ir jo vyrai – į Dunharą (Rohano tvirtovę), kur prisakyta rinktis visiems Rohano kariams: Rohanas nusprendė padėti Gondorui Didžiajanme Kare prieš Suroną ir visą Mordorą. Tačiau Aragorno planai kitokie: jis žino, kad Gondorui pavojus gresia ne tik iš rytų: iš pietų didžiąja upe Anduinu artėja priešų laivai. Jeigu nori suspėti jiems sukliudyti, Aragornas privalo eiti Mirusiųjų Takais: keliu po kalnais, kuriame susibūrę kadaise pažado kovoti su Sauronu neištesėję kariai. Jie paklus tik Gondoro karaliui. Kartu su Aragornu eina Legolasas ir Gimlis. Mirusieji paklūsta Aragornui, karalių ainiui, ir seka paskui jį. Rohano armija išjoja į Gondorą, kartu – ir vyru persirengusi Teodeno dukterėčia Eovyna.
 
Minas Tirite tuo metu prasideda didelis mūšis. Praradęs sveiką protą, Gondoro vietininkas Denetoras nori sudeginti sužeistą sūnų Faramirą ir sudegti pats. Jam sukliudo Pipinas ir Gandalfas. Pelenoro laukų mūšį laimi gondoriečiai, sulaukę Rohano bei Aragorno piešųpriešų laivais atplukdytų Mirusiųjų pagalbos. Per mūšį žūva Rohano karalius Teodenas, o Žiedo Šmėklų, Nazgulų valdovą (stipriausiąjį iš Nazgulų, bet deja ne Sauroną) nužudo Eovyna. Po mūšio svarstoma, ką daryti toliau. Akivaizdu, kad karine jėga Saurono įveikti nepavyks, todėl lieka vienintelė viltis – Frodas. Kad Saurono dėmesys būtų nukreiptas nuo Frodo ir Semo, nusprendžiama pasiųsti kariuomenę prie Juodųjų Mordoro Vartų.
 
Semas išvaduoja Frodą iš orkų tvirtovės: orkai susipjovė tarpusavyje ir išsižudė. Apsirengę orkiškais skarmalais, jiedu pradeda sunkią kelionę Lemties Kalno link. Iš plynės, kurioje knibždėte knibžda orkų, šie pasitraukia – Sauronas renka pajėgas prie Juodųjų Vartų. Galiausiai vargiai suprasdami, kas vyksta, hobitai pasiekia Lemties Kalną. Tačiau svarbiausią akimirką Frodas atsisako įmesti Žiedą į ugnį ir užsimauna Jį.
Eilutė 78:
Iš paskos atsekęs Golumas pradeda kautis su Frodu. Golumui pavyko atimti Žiedą, tačiau susvyravęs jis įkrenta į Lemties Kalno Ugnį.
 
Vykstant mūšiui prie Juodųjų Vartų, griūva Saurono bokštas Barad Duras, virpa žemė, sprunka netekę proto priešai priešai. Pasirodę ereliai pargabena Frodą su Semu nuo Orodruino (Lemties Kalno).
 
Frodas atsibunda švarioje, šiltoje lovoje ir pamato, kad šalia – jo draugai!!! Minas Tirite įvyksta Aragorno ir Arvenos vestuvės. Keturi hobitai grįžta į Grafystę, tačiau Frodas jau nebe toks kaip anksčiau. Drauge su nusenusiu Bilbu, Galadriele, Kelebornu, Elrondu ir Gandalfu jis laivu išplaukia į Vakarus. Semas lieka Grafystėje. Filmas baigiamas tais pačiais žodžiais kaip ir knyga: „Ką gi, aš sugrįžau.“