Otto von Bismarck: Skirtumas tarp puslapio versijų

Bismarkas pradėjo antikatalikišką kampaniją, vadinamą „Kultūrine kova“ (''Kulturkampf''). [[1871]] m. Prūsijos kultūros ministerijoje panaikintas Katalikų departamentas. [[1872]] m. iš Vokietijos išvaryti [[jėzuitai]]. Bismarkas iš dalies rėmė prieš [[Roma|Romą]] nusistačiusių Senosios Katalikų bažnyčios ir liuteronybės susijungimą. Griežtesni [[1873]] m. įstatymai vyriausybei leido prižiūrėti švietimą Romos katalikų seminarijose ir apribojo drausminančias bažnyčios jėgas. [[1875]] m. reikėjo civilinių vedybų ceremonijų, kurios anksčiau buvo įmanomos tik bažnyčioje. Tačiau šios pastangos tik sustiprino Katalikų Centro partiją ir [[1878]] m. Bismarkas nutraukė „Kultūrinę kovą“, kad išsaugotų likusį politinį kapitalą. Tais pačiais metais mirė Pijus ir jį pakeitė pragmatiškesnis [[Leonas XIII]], vėliau su Bismarku užmezgęs geresnius santykius.

 

 

Kad išvengtų [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] tautų problemų, valstybė bandė germanizuoti tautines mažumas, tokias kaip [[danai]] šiaurės Vokietijoje, [[prancūzai]] Elzase-Lotaringijoje ir [[lenkai]] rytų Vokietijoje.