Jurgis Tiškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 34:
[[1637]] m. [[Žemaičių Kalvarija|Gardų miestelyje]] sumanė pastatyti Kryžiaus kelio koplyčias. Per porą metų jo lėšomis Gardų kalvose iškilo 19 koplyčių su paveikslais. 1639 m. pats vyskupas su gausia kunigų palyda ir didele tikinčiųjų minia pirmąkart apėjo Kryžiaus kelio stotis, barstydamas tarp koplyčių esančius takus iš [[Jeruzalė]]s Kalvarijų parvežta žeme. Nuo to laiko Gardus pradėta vadinti Žemaičių Kalvarija, ją nuolat lanko gausūs maldininkų būriai. Naująją šventovę vyskupas atidavė vienuoliams [[Dominikonai|dominikonams]], kuriuos jis 1637 m. pakvietė į Gardus, pasirūpino, kad būtų parašytos giesmės ir maldos, skaitomos einant kryžiaus kelius. [[1643]] m. [[Raseiniai|Raseiniuose]] ir [[Virbalis|Virbalyje]] įkūrė Domininkonų vienuolynus bei pirmąjį Lietuvoje moterų vienuolyną [[Kražiai|Kražiuose]].
1649–1656 m. - [[Vilniaus vyskupas]]. Prasidėjus karui su [[Rusija]] dėl [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių, [[1655]] m. vyko pas [[Švedija|Švedijos]] karalių [[Karolis X Gustavas|Karolį X Gustavą]] prašyti karinės pagalbos prieš Rusijos kariuomenę, dalyvavo [[Kėdainių sutartis|Kėdainių unijos]] sudarymo pirmajame etape. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Vilnių, buvo priverstas pasitraukti į [[Prūsija|Prūsiją]], kur ir mirė.
[[1762]] m. [[sausio 3]] d. vyskupo palaikai buvo parvežti į Žemaičių Kalvariją ir palaidoti rūsyje po didžiuoju altoriumi, o vėliau perkelti į Varnius.
| |||