13:48, 2 spalio 2010 versija taisyti 62.232.224.33 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:44, 2 spalio 2010 versija taisyti anuliuoti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 11: \| Savininkas = \| Paveikslėlio apibūdinimas = \|vikiteka = category:Kretinga manor }} [[Vaizdas:2009 10 03 3Kretinga07.JPG\|thumb\|250px\|Kretingos dvare – [[Kretingos muziejus]]]] eilutė 22 ⟶ 23: Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Į rytus nuo rūmų vedė kaštonų alėja. XIX a. 1-ojoje pusėje grafai [[Zubovai]] čia įkūrė angliško stiliaus parką, kuris [[1839]] m. buvo priskiriamas prie geriausių angliško landšaftinio stiliaus parkų [[Telšių apskritis\|Telšių apskrityje]]. Apie [[1862]] m. iš grafo Dmitrijaus Zubovo Kretingos dvarą ~~išsinuomavo~~išsinuomojo [[Juozapas Tiškevičius II\|Juozapas Tiškevičius]], kurį 1875 m. nusipirko ir į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Juozapas Tiškevičius iš pagrindų pertvarkė Zubovų statytus Kretingos dvaro rūmus. Juose įrengta puošni baltoji pokylių salė, raudonoji muzikos ir žalioji salės, darbo kabinetas, valgomieji salonai, Tiškevičių giminės atstovų portretų galerija, rūmų koplyčia, kurioje galima buvo pasigėrėti įspūdingu paveikslu „[[Keturi evangelistai]]“ (dailininkas Valentinas de Bulone), nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, ant lentų Italijoje tapytomis Kryžiaus kelio stotimis, nežinomo autoriaus darbo paveikslu „Kristus prie stulpo“. Prie rūmų pristatyta stiklinė [[oranžerija]] – Žiemos sodas, kuriame augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis krito krioklys, vingiavo upeliukai, kuriuose nardė dekoratyvinės žuvelės. Atnaujintas vaismedžių sodas ir parkas, kuriame augo iš įvairių pasaulio šalių atvežti medžiai ir krūmai. [[Tilia cordata\|Mažalapių liepų]] alėjos 2 m aukštyje buvo karpomos ir sudarydavo ištisinį arkos formos tunelį. Alėjų susikirtimo vietose įrengtos apvalios, gerai apšviestos aikštelės, kuriose stovėjo altanos ir skulptūros. Parke buvo įrengti ornamentinio stiliaus rožynai ir gėlynai su fontanais ir skulptūromis. Dar vienas fontanas tryško iš skulptūros priešais rūmus. Rytų pusėje sodą juosė [[paprastasis kaštonas\|kaštonų]] alėja, o nuo gatvės skyrė akmenų ir plytų mūro siena. Sode buvo auginami [[fazanas\|fazanai]] ir [[vynuoginė sraigė\|vynuoginės sraigės]]. Parke buvo iškasti trys kaskadiniai tvenkiniai. Sode buvo leidžiama lankytis Kretingos miestelėnams ir apylinkių valstiečiams. [[1891]] m. mirus Juozapui Tiškevičiui Kretingos dvarą paveldėjo jo sūnus [[Aleksandras Tiškevičius III\|Aleksandras Tiškevičius]], kuris su šeima jame apsigyveno baigęs karinę tarnybą. Jis puoselėjo tėvo suformuotą dvaro sodybą; teko rekonstruoti per gaisrą nukentėjusią vakarinę dvaro dalį. Buvo pertvarkytas žiemos sodas, kuris išlaikė savo grožį ir nenustojo traukęs kretingiškių ir miesto svečių dėmesio. Kretingos dvare [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeimininkavo kaizerio kareiviai. Jie nuniokojo parką, sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė rūmų vakarinis korpusas, nukentėjo koplyčia ir žiemos sodas. Grįžęs į Kretingą, grafas rūmus remontavo - pašalino vakarinio korpuso griuvėsius, apgriuvusią rytinio korpuso verandą ir balkoną, susiaurino laiptus. Didesniems sodybos statybos ir tvarkymo darbams labai trūko lėšų, nes dvaro pajamos po žemės reformos labai sumažėjo.

Kretingos dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų