Ryškus pasaulio, kontinento, šalies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonominės būsenos pablogėjimas, charakterizuojamas žymiu gamybos apimties sumažėjimu, susiklosčiusių gamybinių ir prekybinių ryšių trūkinėjimu, įmonių, įstaigų, bankų bankrutavimu, nacionalinės valiutos nuvertėjimu, biudžeto deficitu, bedarbystėsnedarbo augimu, techninio atnaujinimo sulėtėjimu. Gali išsirituliotiišsirutulioti net iki neramumų ar socialinio sprogimo. Krizės metu sumažėja realios vidutinės gyventojų pajamos. Pagal tam tikras teorijas ekonominės krizė yra neišvengiama ekonominio ciklo dalis. [[Karlas Marksas|K. Marksas]] mistifikavo krizes, suteikęs joms neišvengiamumo, fatališkumo pobūdį, atmesdamas reguliacines rinkos ekonomikos galimybes. ŠiuolaikėsŠiuolaikinės socialiai orientuotos rinkos ekonomikos turi galingų svertų krizių padariniams švelninti - mokesčių politika, palūkanų normos pokyčiai, nacionalinių rezervų panaudojimas, pastangų derinimas tarptautiniu mastu, nors tam tikro prieštaravimo tarp politinės valios bei ekspertų mokslininkų išvengti yra sudėtinga dėl skirtingų požiūrių bei ekonomikos modelių sudėtingumų bei skirtingumų, o taip pat politinių pažiūrų. Egzistuoja du kraštutinumai - liberalusis ir reguliatorinis - požiūryje į krizes. Pasak pirmojo - jos pačios išsisprendžia ir panaikina avosavo prieštaravimus su minimaliu valstybės įsikišimu į rinką. Viena žinomiausių ekonominių krizių įvyko [[JAV]] ir vadinama "didžiosios depresijos laikais". Rusiją ir kai kurias Azijos šalis krizė sukrėtė 1998 m. Pasaulio ekonomika 2008 m. taip pat pergyvena visus kontinentus apėmusią fondų rinkos krizę. [[2008 m. pasaulio ekonominė krizė|2008 m . pasaulio ekonominei krizei įveikti]] dedamos didžiulės daugelio šalių vyriausybių politinės ir finansinės pastangos.
