Turkijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
stiliaus klaidos... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Turkijos istorija}}
'''Turkijos istorija''' apima [[Anatolija|Anatolijos]] istoriją iki atvykstant turkams ir jų įkurtų valstybių įstoriją iki šių laikų. Dėl
== Antika ==
{{main|Mažosios Azijos istorija}}
[[Vaizdas:Troy1.jpg|thumb|right|200px|Legendinės Trojos siena]]
Anatolija yra vienas iš seniausių nuolat žmonių gyvenamų regionų pasaulyje. Ankstyviausios [[neolitas|neolito]] gyvenvietės, tokios kaip Çatalhöyük (Puodininkystės Neolitas), Çayönü (Nuo Priešpuodininkystės Neolito A iki Puodininkystės Neolito), Nevalı Çori (Priešpuodininkystės Neolitas B), Hacılar (Puodininkystės Neolitas), Göbekli Tepe (Priešpuodininkystės Neolitas A) and [[Mersinas]] yra laikomos vienomis iš seniausių gyvenviečių pasaulyje.<ref>[http://web.archive.org/web/20070605005726/http://www.canew.org/files/Thissen%20lecture.pdf Central Anatolian Neolithic e-Workshop]</ref>
[[Troja]] buvo įkurta Neolito laikais, bet joje buvo gyvenama ir [[Geležies amžius|Geležies amžiuje]]. Rašytinės istorijos laikais Anatolijos gyventojai kalbėjo [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[semitų kalbos|semitų]] ir [[Pietų Kaukazo kalbos|Pietų Kaukazo]] kalbomis bei daugeliu nežinomos kilmės kalbų. Be to atsižvelgdami į [[Hetitų kalba|hetitų]] ir luvių kalbų senumą, kai kurie mokslininkai laikė Anatoliją indoeuropiečių tėvyne<ref>[http://www.sciencemag.org/cgi/content/summary/303/5662/1323 Balter, Michael (2004-02-27). "Search for the Indo-Europeans: Were Kurgan horsemen or Anatolian farmers responsible for creating and spreading the world's most far-flung language family?"]</ref>. [[Hatijai]] apsigyveno pietryčių Anatolijoje apie 2300 m. pr. m. e., kol juos palaipsniui asimiliavo [[indoeuropiečiai]] [[hetitai]] apie 2000-1700 m. pr. m. e. Hetitai įkūrė pirmą didelę imperiją regione, kuri egzistavo XVIII-XIII a. pr. m. e.
[[Vaizdas:Celsus-Bibliothek2.jpg|thumb|left|250px|Celso biblioteka Efese]]
[[Asirai]] buvo užėmę pietryčių Anatoliją 1950-612 m. pr. m. e., kol Asirijos imperiją užkariavo [[Chaldėjai|Chaldėjų dinastija]] iš [[Babilonas|Babilono]].<ref>[http://www3.uakron.edu/ziyaret/timeline_3period.html Ziyaret Tepe - Turkey Archaeological Dig Site]</ref><ref>[http://www.aina.org/articles/assyrianidentity.pdf Assyrian Identity In Ancient Times And Today]</ref> Po hetitų nuosmūkio įsigalėjo [[Frygija]], kurios gyventojai irgi buvo indoeuropiečiai, buvo galingiausia Anatolijos valstybė, kol ją sugriovė [[kimerai]] [[VII a. pr. m. e.]].<ref>[http://www.metmuseum.org/toah/ht/03/waa/ht03waa.htm Anatolia and the Caucasus, 2000–1000 B.C. in Timeline of Art History.]</ref> Po Frygijos galingos to krašto karalystės buvo [[Lydija]], [[Karija]] ir [[Lykija]]. Lydų ir lykų kalbos buvo indoeuropietiškos, bet dar prieš hetitų valdymą jos patyrė stiprią semitų įtaką.
Nuo 1200 m. pr. m. e. Anatolijos pakrantėje apsigyveno Eolijos ir Jonijos [[graikai]]. Šie kolonistai įkūrė daug svarbių miestų ([[Miletas]], [[Efesas]], [[Izmiras|Smirna]] ir [[Stambulas|Bizantijas]]). Anatoliją iš pradžių užkariavo persų [[Achemenidų imperija]] VI-V a. pr. m. e., o [[334 m. pr. m. e.]] ją užėmė [[Aleksandras Makedonietis]]<ref>[http://www.wsu.edu/~dee/GREECE/PERSIAN.HTM Ancient Greece: The Persian Wars]. Washington State University, WA, United States. Retrieved 2006-12-22</ref>. Po to Anatoliją pasidalino smulkios helenistinės valstybės ([[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Pergamas]] ir [[Pontas]]) kurios pasidavė [[Senovės Roma|Romai]] [[I amžius pr. m. e.|I a. pr. e.]] vidury. [[Armėnai]], apsigyvenę Anatolijoje prieš VI a. pr. m. e.<ref>[http://www.sosbil.aku.edu.tr/dergi/VII1/ememis.pdf The Origin of Armenians and Turk-Armenian Relations From Past Until Today]. Retrieved 2010-09-04</ref>, įkūrė valstybę, kuri pirmoji priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]] IV a.<ref>[http://www.orinst.ox.ac.uk/ec/armenian_language.html Armenian - Eastern Christianity - Faculty of Oriental Studies - University of Oxford". Retrieved 2010-09-04</ref>
[[324]] m. Romos imperatorius [[Konstantinas I]] nusprendė sostinę perkelti į Bizantiją ir pavadino miestą Naująja Roma. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo, Bizantijas tapo [[Bizantijos imperija|Rytų Romos imperijos]] sostine.
== Turkų migracija ==
eilutė 12 ⟶ 23:
== Seldžiukų imperija ==
{{main|Seldžiukai}}
Seldžiukai buvo kilę iš Oguzo turkų, kurie gyveno musulmoniško pasaulio pakraštyje, į šiaurę nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] ir [[Aralo jūra|Aralo]] jūrų Jabgu kaganate, kuris priklausė Oguzų konfederacijai X a. Po pergalės Manzikerto mūšyje [[1071]] m., Seldžiukai pradėjo kraustytis iš savo tėvynės į Rytinę Anatolijos dalį.
Dėl Seldžiukų pergalės iškilo Rumo sultonatas, priklausęs Seldžiukų imperijai, ir kitos turkų kunigaikštystės
.
== Mongolų valdymas ==
[[File:IlkhanidHorseArcher.jpg|thumb|right|A Mongolų raitas lankininkas XIII a.]]
| |||