Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

3 044 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
== Mongolų valdymas ==
[[File:IlkhanidHorseArcher.jpg|thumb|right|A Mongolų raitas lankininkas XIII a.]]
[[1243]] m. Mongolai nugalėjo Seldžiukų armijas Kosedago mūšyje, Rumo sultonatas tapo mongolų vasalu. Todėl jie parado valdžią, paskutinis Seldžiukų sultonas mirė [[1308]] m. Dėl mongolų invazijos į Iraną ir aplinkines sritis turkai kėlėsi į Vakarų Anatoliją<ref>[http://www.h-net.org/~fisher/hst373/readings/inalcik5.html Halil Inalcik. "The Question of the Emergence of the Ottoman State"]</ref>. Mongolams valdant turkai Anatolijoje įkūrė daug kunigaikštysčių (beilikų). Stipriausi iš jų buvo Karamanoğlu ir Germiyan centrinėje Anatolijos srityje. Pagal Egėjo pakrantę iš šiaurės į pietus buvo Karesi, Saruhan, Aydınoğlu, Menteşe ir Teke kunigaikštystės. Candaroğlu valdė Juodosios jūros sritį aplink [[Kastamonu]] ir Sinopą<ref>[http://books.google.com/books?id=Cbj2G4l7elYC&pg=PA5&ots=a1AhurHzHu&dq=beylik&output=html&sig=VTuPvTM8SoOXkXeMsWFIc69Z8k8&hl=en European and Islamic Trade in the Early Ottoman State: The Merchants of Genoa and Turkey] ISBN 0-521-64221-3 1999 m.</ref>. Osmanų dinastijos kunigaištystė buvo šiaurės vakarų Anatolijoje, tuomet tai buvo nežymi kunigaikštystė. Tačiau per 200 metų ji tapo imperija, užėmusia Balkanus ir Anatoliją<ref name="Ottomans">Patrick Kinross ''The Ottoman Centuries: The Rise and Fall of the Turkish Empire'', Morrow, 1977, isbn=0-6880-3093-9</ref>.
 
== Osmanų imperija ==
{{main|Osmanų imperija}}
[[Image:Zonaro GatesofConst.jpg|thumb|left|upright=0.8|Mehmedas II įžengia į Konstantinopolį, [[Fausto Zonaro]] paveikslas]]
 
Osmanų beilikų pirmoji sostinė buvo įkurta [[Bursa|Bursoje]] [[1326]] m. Po plėtros į Europą ir Anatoliją, [[1453]] m. valdant [[Mehmedas II|Mehmedui II]] osmanai [[Konstantinopolio žlugimas|užėmė Konstantinopolį]] ir beveik užbaigė Bizantijos užkariavimą. XV-XVII a. Osmanai plėtė savo valdas į Rytų ir Centrinę Europą, Kaukazą, Šiaurės Afriką, Arabijos pusiasalį, Siriją ir Viduržemio jūros salas.
 
Osmanų imperijos galios ir prestižo viršūnė buvo XVI-XVII a., kai valdė sultonas Suleimanas Nuostabusis. Besiverždami į Centrinę Europą turkai pykosi su [[Šventoji Romos imperija|Šventąja Romos imperija]] ir [[Abiejų Tautų Respublika]]<ref name="Ottoman_Turkey">Jay Shaw and Kural Shaw, Ezel, ''History of the Ottoman Empire and Modern Turkey'', Cambridge University Press, 1977 m. isbn 0-5212-9163-1</ref>. Be to Osmanai nuolat kariavo su Persija dėl teritorijų. Jūrojie jie varžėsi su Šventąja lyga (Habsburgų [[Ispanija]], [[Venecijos respublika]] ir Švento Jono Riteriai) dėl Viduržemio jūros kontrolės. [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyne]] turkų laivynas susidurdavo su [[portugalai]]s, kad apgintų prekybos tarp Europos ir Tolimųjų Rytų monopolį, kuriam kėlė grėsmę [[Gerosios Vilties kyšulys|Gerosios Vilties kyšulio]] atradimas [[1488]] m.
 
Karlovicų sutartis [[1699]] m. žymi Osmanų imperijos nuosmūkio pradžią. Imperija prarado teritorijų: Austrijai atiteko visa [[Vengrija]] ir [[Transilvanija]], išskyrus Banatą, Venecija gavo [[Dalmatija|Dalmatiją]] ir Morėją ([[Peloponesas]] Pietų Graikijoje), [[Lenkija]] - Pdoliją<ref>Robert Bideleux, Ian Jeffries, p. 86.</ref>. XIX-XX a. Osmanų imperija toliau praradinėjo sritis, įskaitant Graikiją, [[Alžyras|Alžyrą]], [[Tunisas|Tunisą]] ir Balkanus per [[Balkanų karai|Balkanų karus]]. Prarasdama teritorijas imperija tapo [[Vokietija|Vokietijos]], kuri ją aprūpindavo kariais ir įranga, sąjungininke. Osmanų imperija įstojo į Pirmąjį Pasaulinį karą [[Centrinių valstybių sąjunga|Centrinių valstybių]] pusėje, kai dviem Vokietijos kariniams laivams suteikė prieglobstį.
 
1918 m. Spalio 30 d. pasirašytos Mudroso paliaubos, o [[1920]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Sevro sutartis, kuri nebuvo ratifikuota. Pagal šią sutartį didžiąją dalį imperijos pasidalino Graikija, [[Didžioji Britanija]], [[Prancūzija]] ir [[Italija]].
 
== Respublika ==
3 240

pakeitimų