Gvatemala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 111:
[[Vaizdas:Quetzaltenango farm highlands 2009.jpg|thumb|240px|Gvatemalos aukštumos prie Kecaltenango]]
 
Pietvakariniu šalies pakraščiu driekiasi [[Šiaurės Amerikos Kordiljeros|Kordiljerų kalnai]], sudarantys 1000-3000 m aukščio aukštumas. Du pagrindiniai kalnagūbriai driekiasi per visą šalį. Šiaurėje stūksantys kalnai smarkiai apirę, bet kai kurios viršūnės vis dar siekia 3000 m aukščio. Pietinės dalies kalnai jaunesni, iš 30 juose esančių ugnikalnių trys veikiantys. Aukščiausia šalies ir visos Centrinės Amerikos viršukalnė - [[Tachumulkas]] (4271 m). Svarbiausi šalies veikiantys ugnikalniai - [[AkatenengasAkatenangas]], [[Santa Marija (ugnikalnis)|Santa Marija]], [[Pakaja]], [[Fuego ugnikalnis|Fuegas]], [[AtilanoAtitlano ugnikalnis|Atitlanas]]. Siauroje lygumoje palei Ramiojo vandenyno pakrantę žemė labai derlinga nes vulkaniniais pelenais susimaišęs dirvožemis nuo kalnų buvo nuplautas žemyn. Gvatemalos šiaurėje plyti 150-250 m aukščio [[Peteno baseinas]] kuriame išplitę karstiniai reiškiniai. Šalis yra Karibų ir Šiaurės Amerikos plokščių sandūroje. Šią sandūrą žymi [[Motagvos lūžis]] - daugelio žemės drebėjimų epicentras.
 
Būdingas klimatas - subektvatorinis. Kadangi šalies paviršius labai nevienodas, temperatūros gan skirtingos. Ramiojo vandenyno pakrantėje vidutinė temperatūra yra 30 °C, o plynaukštėse, iškilusiose daugiau kaip 1800 m, įprasta temperatūra - nuo 10 °C iki 16 °C. Per metus iškrenta nuo 500-1000 mm kritulių pietvakariuose iki 2000-2500 mm kalnyne. Iš Karibų jūros kartais atslenka galingi [[uraganas|uraganai]]. Žalos pridaro ne tik jų sukelti [[potvynis (stichinė nelaimė)|potvyniai]], bet ir aukštumų šlaituose kylančios [[nuošliauža|nuošliaužos]].