Privati miškų nuosavybė Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S cleanup |
redactio |
||
Eilutė 1:
Pirmosios rašytinės žinios apie '''miškų nuosavybę''' siekia '''Lietuvos''' didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikus. 1957 metais išleisto [[Valakų įstatymas|Valakų įstatymo]] pagrindu buvo išskirti miškai kaip nuosavybės forma.
1940 m. dalis privačių miškų buvo nacionalizuota Tarybų valdžios. Vokiečių okupacijos metais (1942-1944) didesnei daliai ūkininkų buvo grąžinti tarybų valdžios nusavinti miškai. Maždaug 1950 m. privačių miškų Lietuvoje nebeliko. Visos privčios valdos buvo nusavintos ir apie 80 % miškų priskirta žemės ūkio įmonėms.<br>▼
Atkūrus Leituvos nepriklausomybę, dalis miškų vėl tapo privačiais. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, priimtame 1994 m., miškai pagal nuosavybės forma skirstomi į privačius ir valstybinius.<br>▼
Iki 1920 m. žemės reformos Lietuvoje dominavo privati miškų nuosavybė. Privačių miškų savininkai valdė apie 65 % visų šalies miškų.
[[Kategorija:Miškininkystė]]▼
1919-1937 metais, vykstant zemes reformai, iš privačių miškų savininkų į valstybinį miškų fondą buvo perimta miško žemė. 1938 m. privačių miškų liko apie 16 %.
1940 m. dalis privačių miškų buvo nacionalizuota Tarybų valdžios.
▲
▲Atkūrus
Privatūs miškai yra nepakankami prižiūrimi lyginant su valstybiniais - privačių miškų savininkai neskiria lėšų rekreacinių objektų įrengimui, priešgaisrinei apsaugai, neskubama miškų atkurti, prižiūrėti, ugdyti, padaugėjo piktnaudžiavimo atvejų miško kirtimo srityje.
[[Kategorija:Lietuvos teisės istorija]]
| |||