Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

2 337 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
== Respublika ==
[[File:Kizilay Square Ankara Turkey.jpg|thumb|right|Ankara, Turkijos sostinė]]
Kadangi po Pirmojo Pasaulinio karo kai kurios Turkijos dalys buvo okupuotos Sąjungininkų, kilo turkų tautinis judėjimas. Vadovaujant [[Mustafa Kemalis Atatiurkas|Mustafai Kemaliui]], karo vadui, pasižymėjusiam Galipolio mūšyje, prasidėjo [[Turkijos nepriklausomybės karas]], siekiant panaikinti Sevro sutartį. [[1922]] m. [[rugsėjo 18]] d. okupacinės armijos buvo išvytos. [[Lapkričio 1]] d. Nacionalinė Asamblėja oficialiai panaikino Sultonatą, užbaigdama Osmanų valdymo 623 metus. [[1923]] m. [[liepos 23]] d. Lozanos sutartis oficialiai pripažino Turkijos respubliką kaip nepriklausomą ir Osmanų imperijos įpėdinę. Respublika buvo paskelbta 1923 m. [[spalio 29]] d. naujoje sostinėje [[Ankara|Ankaroje]]. Mustafa Kemalis tapo pirmuoju Turkijos prezidentu ir įvykdė daugybę radikalių reformų, kurios turėjo paversti Turkiją pasaulietine valstybe ir atitolinti ją nuo Osmanų palikimo. Pagal Šeimų Pavardžių įstatymą Turkijos Parlamentas nusprendė pagerbtį Kemalį ir suteikė jam Atatiurko ("Turkų tėvo") pavardę [[1934]] m.
 
Per didžiąją dalį Antrojo Pasaulinio karo Turkija buvo neutrali ir tik [[1945]] m. [[vasario 25]] d. stojo į Sąjungininkų pusę bet tai buvo tik pagarbus gestas. Tais pačiais metais Turkija tapo viena iš [[JTO]] steigėjų<ref name="Turkey_UN">[http://www.un.org/Overview/growth.htm Growth in United Nations membership (1945–2005)] 2006-07-03</ref>. Kadangi [[Graikija]] aršiai kovojo pilietinį karą su komunistais, o [[Tarybų Sąjunga]] reikalavo bazių Turkijos sąsiauriuose, [[JAV]] paskelbė Trumano doktriną 1947 m. Pagal ją Turkijai ir Graikijai buvo suteikta karinė ir ekonominė parama<ref name="Truman Doctrine">[http://books.google.com/?id=ID4E3Lm8TsgC&pg=PA198&lpg=PA198&dq=turkey+cold+war Outposts and Allies: U.S. Army Logistics in the Cold War, 1945–1953]}</ref>.
 
Po dalyvavimo su JTO pajėgomis [[Korėjos karas|Korėjos kare]] Turkija įstojo į [[NATO]] [[1952]] m. ir tapo užtvara nuo Tąrybų Sąjungos Viduržemio jūros regionui. Po dešimtmečio trukusio pilietinio karo [[Kipras|Kipre]] ir graikų karinio perversmo [[1974]] m. liepą, kurio metu nuverstas prezidentas Makarios, o Nikos Sampson tapo diktatoriumi, Turkija įsiveržė į Kiprą 1974 m. Po devynių metų buvo įkurta [[Turkų Kipras|Šiaurės Kipro Turkų Respublika]], tačiau ją pripažįsta tik Turkija<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/1021835.stm Timeline: Cyprus, by British Broadcasting Corporation] 2006-12-12</ref>.
 
1945 m. Turkija iš vienpartinės sistemos perėjo į daugpartinę. Tačiau demokratiją nutraukdavo kariniai perversmai [[1960]], [[1971]], [[1980]] ir [[1997]] m. [[Kurdistano darbininkų partija|Kurdistano Darbininkų Partija]] pradėjo sukilimą prieš Turkijos valdžią [[1984]] m., kurio metu žuvo apie 40 tūkst. žmonių<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/8352934.stm Turkey's PKK peace plan delayed] 2009-11-10</ref>. Konfliktas tęsiasi ir dabar. Tuo pat metu įvyko ekonomikos liberalizavimas, sukėles ekonominį augimą ir politinį stabilumą.
 
== Išnašos ==
3 240

pakeitimų