Kražių skerdynės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Kražių skerdynės''' - [[Kražiai|Kražiuose]] [[1893]] m. įvykęs gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais. Įvyko [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios]] šventoriuje ir pasibaigė 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu.
 
[[1892]] m. [[gruodžio 24]] d. caro valdžia uždarė benediktinių vienuolyną. Norėjo uždaryti ir nugriauti [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią]]. Tikintieji prašė paversti ją parapijos bažnyčia (vietoj medinės Šv. Mykolo bažnyčios; pastarąją prašė leisti pertvarkyti į kapų [[wikt:Koplyčia|koplyčią]]).
 
[[1893]] m. [[birželio 22]] d. caras [[Aleksandras III]], nepaisydamas prašymų, įsakė bažnyčią ir vienuolyną nugriauti. Gyventojai neleido bažnyčios uždaryti, ją nuolat saugojo.
 
Lapkričio mėn. [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios]] šventoriuje įvyko Kražių skerdynės ir pasibaigė 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Bažnyčia uždaryta.
 
Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o „Kražių skerdynių“ įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę.