Grigorijus Rasputinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: arz:راسبوتين
Eilutė 5:
 
== Biografija ==
Gana daug G. Rasputino biografijos detalių sparčiai diskutuojamos ir nėra tiksliai žinomos, yra daug kontroversijų. Tiksli mistiko gimimo data irgi nėra žinoma, skirtingi biografai nurodo labai įvairiai. Labiausiai tikėtina, kad jis bus gimęs tarp 1863 ir 1873 metų. Gimė kaip Grigorijus Jefimovičius Novychas (''Григорий Ефимович Новых'') Pokrovskojės kaime netoli [[Tiumenė]]s (tuometinėje [[Tobolskas|Tobolsko]] gubernijoje, [[Sibiras|Sibire]]).
 
Nors ir lankęs mokyklą, Grigorijus Novychas buvo beraštis, tačiau pasižymėjo dideliu palaidumu ir ištvirkimu, todėl jis ėmė vadintis Rasputinu ({{Ru|распутный}} – palaidas, ištvirkęs). 18 metų atsivertė į religiją ir galiausiai nuėjo į Verchoturjes vienuolyną (''ВерхотурьеВерхотурьевский монастырь'' vienuolyną), kuriame įsitraukė į flagelantų (save plakančių, {{Ru|хлыстыехлысты}}) [[sekta|sektą]]. Vėliau jis sutiko šventąjį Makarijų, kuris turėjo didelės įtakos G. Rasputino pažiūroms. G. Rasputino manymu, flagelantų doktrinos esmė – kad „šventąją beaistrybę“, lemiančią artumą prie [[dievas|Dievo]], galima pasiekti tik tuomet, kai po ilgų ištvirkavimo parų apima lytinis (seksualinis) nuovargis. Taigi Rasputinas netapo vienuoliu. Jis sugrįžo į gimtąjį Pokrovskojės kaimą, kur 1889 m. vedė Proskoviją Fiodorovną ir su ja susilaukė 3 vaikų (dar vienas G. Rasputino vaikas buvo ne jos). Tačiau santuoka nesustabdė G. Rasputino – jis ir toliau keliavo, 1901 m. kaimą paliko kaip piligrimas ({{Ru|странник}}), buvo [[Atonas (Graikija)|Atono]] kalno vienuolyne [[Graikija|Graikijoje]], aplankė [[Jeruzalė|Jeruzalę]], o gyveno iš valstiečių gaudamas maisto ir reikmenų. Palaipsniui jis įgavo stareco ({{Ru|старец}} – save skelbiantis šventuoju) reputaciją, kadangi gebėjo gydyti ligonius ir numatyti ateitį.
 
Po ilgų klajonių G. Rasputinas 1903 m. atvyko į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], kur jį sutiko Sankt Peterburgo religinės akademijos inspektorius Teofanas ir [[Saratovas|Saratovo]] vyskupas Hermogenas. Tuo metu caro dvare irgi ėmė populiarėti [[mistika]] ir [[okultizmas]], todėl G. Rasputinas – susivėlęs netvarkingas ir purvinas keliauninkas su žibančiomis akimis ir tariamai turintis ypatingų gydymo galių – buvo gana šiltai sutiktas. 1905 m. jis buvo pristatytas caro šeimai, o 1908 m. [[Nikolajus II]] su žmona pakvietė į caro rūmus dėl to, kad caraičiui Aleksejui (jauniausiam caro šeimos vaikui) paūmėjo [[hemofilija]] (kurią jis paveldėjo iš savo prosenelės karalienės [[Viktorija (karalienė)|Viktorijos]]) ir prasidėjo kraujavimo protrūkis. G. Rasputinui pavyko sumažinti caraičio kančias (gali būti, kad [[hipnozė]]s būdu), o išvykdamas iš rūmų jis įspėjo tėvus, kad tiek caraičio, tiek ir visos dinastijos likimas neatšaukiamai priklausąs nuo paties G. Rasputino; nuo tada, manoma, prasidėjo dešimtmetis, kai G. Rasputinas turėjo daug įtakos caro šeimai ir valstybės reikalams.