Sofija Kovalevskaja: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
[[1874]] m. liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į [[Rusija|Rusiją]], tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas. Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais ([[Dmitrijus Mendelejevas|D. Mendelejevu]], I. Sečenovu, S. Botkinu, A. Butlerovu, P. Čebišinu, A. Stoletovu, [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevu]], [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskiu]] ir kt.)
 
[[1880]] m. vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete. [[1881]] m. vasarą S. Kovalevskaja išvažiavo į Berlyną, o vėliau į Paryžių. [[1883]] m. jinai grįžo į Rusiją. 1883 metais, 7-ame rusų gamtos mokslininkų suvažiavime S. Kovalevskaja pristatė savo darbą „Spindulių lūžis kristaluose“. 1883 m. lapkritį gavusi G. Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į [[Šveicarija|Šveicariją]]. [[1884]] m. vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S. Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. [[1888]] m. jinaiji parašė darbą „Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką“. 1888 m. Paryžiaus mokslo akademija S. Kovalevskajai skyrė Bordeno premiją.<ref>http://www.sofijoskovalevskajos.lt/index.php?md=det&id=517</ref>
 
S. Kovalevskaja mirė 1891 m.
22 580

pakeitimų