Liberatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liberatoriai''' ([[Lotynų kalba{{la|lot]].liberatores}} ''Liberatores'' – ''išlaisvintojai'') – senovės Romos laikais grupė žmonių, suorganizavusių [[sąmokslas|sąmokslą]] prieš [[Gajus Julijus Cezaris|Gajų Julijų Cezarį]] jo diktatūros nuvertimo ir [[Romos respublika|Romos Respublikos]] atkūrimo pretekstu. Šiuo vardu pasivadino jie patys. Liberatoriams vadovavo [[Senatorius|senatoriai]] [[Markas Junijus Brutas]] ir [[Gajus Kasijus Longinas]], iš viso sąmoksle dalyvavo apie 60 narių.

Liberatoriai nužudė Cezarį [[44 m. pr. m. e.]] [[Pompėjaus teatras|Pompėjaus teatre]]. Vėliau diktatoriaus bendražygis ir padėjėjas [[Markas Antonijus]] sudarė su jais taikos susitarimą, tačiau tuoj pat jį sulaužė, iškilminga kalba per Cezario laidotuves pasmerkęs žudikus ir nuteikęs prieš juos publiką. Brutas ir Kasijus, bijodami susidorojimo, išvyko iš Romos į sau pavaldžias provincijas. Antonijui sudarius [[triumviratas|triumviratą]] su [[Oktavianas|Oktavianu]] ir [[Markas Emilijus Lepidas|Lepidu]], visi Romoje likę liberatoriai buvo įtraukti į [[Proskripcijos|proskripcijų sąrašus]] ir nužudyti. Brutas ir Kasijus mirė [[Filipų mūšis|Filipų mūšyje]] Makedonijoje su savo armijomis kaudamiesi prieš Antonijaus ir Oktaviano legionus. Mūšis pasidalijo į du, kur Oktaviano kariuomenė kovėsi prieš Bruto, o Antonijaus – prieš Kasijaus. Gavęs neteisingą pranešimą, kad Brutas pralaimėjo, Kasijus nusižudė. Jo armija prisijungė prie Bruto ir tą dieną mūšis pasibaigė. Po dvidešimties dienų armijoms vėl susikovus, Brutas pralaimėjo ir taip pat nusižudė.

Liberatoriams nepriklausė žymus politikas, oratorius ir aršus Cezario priešas [[Markas Tulijus Ciceronas]]. bei,Manoma manoma,jis nieko apie sąmokslą nežinojo.