Indijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 28:
# Indijos literatūros vediškasis laikotarpis (3000–[[500 m. pr. m. e.]]) pasižymi religine anonimiška kūryba. Šiam laikotarpiui atstovauja keturios Vedos su priedais (Bramanomis, Aranijakomis, Upanišadomis), sudarančios šruti (dieviškąjį pavidalą), ir Upavedos, Vedangos ir sutros, kurios sudaro smriti (žmogiškąjį patirimą). Vedos – tai išminties giesmių rinkiniai. Šios giesmės buvo perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ištisus amžius. Tikintieji indai vedas laiko dievų apreikštu, amžinu išminties šaltiniu.
# Klasikinis Indijos literatūros laikotarpis ([[500 m. pr. m. e.]] – [[1800]] m. e. m.) pasižymi klasikinės sanskrito kalbos vyravimu. Vieni iš seniausių mus pasiekę [[sanskritas|sanskrito kalba]] parašyti kūriniai yra indų epinės poemos [[Ramajana]] bei [[Mahabharata]]. Pavyzdžiui, Mahabharata yra ilgiausias pasaulyje epas,
# Naujoji literatūra yra labai jauna. Šioje literatūroje nebevyrauja sankrito kalba kaip kad buvo anksčiau. Garbingiausiu naujosios literatūros atstovu yra laikomas genialus poetas, rašytojas ir vertėjas [[Subramania Bharathi]]. Jo kūryba turėjo didelę įtaką indų kovoms už nepriklausomybę.
| |||