Budriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
}}
'''Budriai''' – kaimas [[Kretingos rajonas|Kretingos rajone]],
Seniūnaitijos centras. Stovi medinė [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]] == Istorija ==
Kaimas susiformavo [[XVI a.]] po [[Valakų reforma|valakų reformos]]. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio '''Budrys''' daugiskaitos.
Priklausė [[Kartena|Kartenos]] [[dvaras|dvaro]] Gudeliškės [[palivarkas|palivarkui]], kurį [[1634]] m. Mykolas Sapiega dovanojo Kartenos [[klebonija]]i<ref>Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, 1993, p. 373, 375</ref>. [[1763]] m. kaime buvo pastatyta [[koplyčia]], kuri tapo Kartenos [[parapija|parapijos]] [[filija|filijine]] [[bažnyčia]].
[[1842]] m. Budriai tapo [[Rusijos imperija|Rusijos]] [[valstybė]]s nuosavybe. [[1846]] m. jame gyveno 11 šeimų, o [[1849]] m. valstybiniame Kartenos dvare lažą dirbo 120 [[baudžiava|baudžiauninkų]]. [[1861]] m. kaime buvo 10 kiemų, veikė filijinė bažnyčia ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės<ref> Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи, т. 4 (Koвeнcкaя гyбepнiя). Caнктъ Пeтepбypг, 1861, c. 739</ref>. [[baudžiava|Baudžiavą]] panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui [[1870]] m. atlikinėjo atodirbio prievoles, o Budriai [[1861]] m. buvo paskirti seniūnijos centru, kuriai priklausė [[Abakai]], Smilksčiai ir dalis [[Kartena|Kartenos]] miestelio. [[XIX a.]] antroje pusėje - [[1922]] m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai.
[[XIX a.]] antroje pusėje [[bažnytkaimis]] buvo atskirtas nuo [[kaimas|kaimo]] ir priskirtas prie [[miestelis|miestelių]]. Jame gyventojų skaičius [[1896]]–[[1913]] m. išaugo nuo 16 iki 252 žmonių.
[[1903]] m. tikinčiųjų lėšomis ir kunigo Povilo Svilo rūpesčiu buvo pastatyta nauja, medinė, neogotikinio stiliaus [[Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|bažnyčia]]. Joje [[1906]]–[[1911]] m. dirbo kunigas [[Felicijonas Lialis]], kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė nelegalios lietuviškos mokyklos, o [[1909]] m. miestelyje atidaryta valdinė [[pradinė mokykla]]. [[1908]] m. parapijoje įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius.
[[1922]] m. Budriai išskirstyti į [[vienkiemis|vienkieminius]] ūkius. [[1923]] m. bažnytkaimyje buvo 37 sodybos<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 113</ref>. Kaimas liko seniūnijos centru. [[1932]] m. seniūnu buvo Kazys Gagilas, o jo padėjėju – Aleksas Slušnys<ref>Savivaldybių žinynas. Kaunas, 1932, p. 600</ref>. Bažnytkaimyje veikė pradinė mokykla, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, [[1928]] m. atidaryta pašto agentūra. Pašto agentūroje gyventojų patogumui apie [[1936]] m. buvo įvestas pirmas telefonas, o [[1938]] m. telefoną įsivedė [[notaras]] Jonas Kentra, gyvenęs šalia buvusiame Lukauskių (Budrių) dvarelyje.
[[1926]] m. įkurta Budrių parapija. Prie bažnyčios susibūrė [[choras]], [[pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa.
[[1928]] m. įkurtas Budrių šaulių būrys, kurio Garbės nariu buvo [[generolas]] [[Petras Šniukšta]], gyvenęs Notiškės dvarelyje. Lietuvių katalikių moterų draugijos narės [[1939]] m. įsteigė Budriuose savo skyrių.
Po karo netoli kaimo esančiuose Bumbulių-Žutautų miškuose veikė [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]] Kadugio būrys, priklausęs [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinei]]. Būrio vadas [[Jonas Žutautas]] [[1946]] m. šalia kaimo pateko į [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] pasalą ir buvo mirtinai sužeistas. Netrukus būrys peraugo į Buganto kuopą, kuriai [[1948]] m. vadovavo [[Lietuvos kariuomenė]] kūrėjas [[savanoris]] [[Juozas Šlušnys]], [[1948]] m. pabaigoje žuvęs netoli [Baubliai|Baublių]] kaimo. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justiną Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių klebonas Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas<ref>Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, liepos 28, p. 3</ref>.
[[1948]]–[[1951]] m. iš bažnytkaimio buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas, iš viso – 16 žmonių<ref>1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. Vilnius, 1993, p. 435, 443–444, 452, 460</ref>.
[[1949]] m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros [[kolūkis|kolūkį]]. Pokario metais kaimas tapo Budrių apylinkės centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, Bumbulių, Kačaičių, Nausodžio ir Šmilkščių kaimai. Jame [[1952]] m. atidaryta [[biblioteka]], [[1965]] m. – kultūros namai, veikė [[parduotuvė]], aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę [[1963]] m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.
{{adm
|[[1861]]–[[1915]]|[[Budriai|Budrių]] [[seniūnija|seniūnijos]] centras, [[Kartenos valsčius]], [[Telšių apskritis]]
|[[1915]]-[[1918]]|Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, [[Kretingos apskritis]]
|[[1918]]–[[1940]], [[1941]]-[[1944]]|Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|[[1940]]–[[1941]], [[1944]]-[[1950]]|[[Budrių apylinkė]]s centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|[[1950]]–[[1963]]|Budrių apylinkės centras, [[Kretingos rajonas]]
|[[1963]]–[[1977]]|[[Kartenos apylinkė]], Kretingos rajonas
|[[1977]]-[[1995]]|[[Žalgirio apylinkė]], Kretingos rajonas
|nuo [[1995]] m.|[[Žalgirio seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=
|1861|130
|1913|252
|1923|215
|1959|163
|1970|202
|1979|238
|1984|263
|1989|208
|2001|171
|202|198}}
== Šaltiniai ==
| |||