Antanas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red.,kat. |
formatavimas |
||
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1910|09|09|}}
| gimimo vieta = [[Pakniškis]], [[Južintų valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1982|01|21|1910|09|09|}}
| mirties vieta =
Eilutė 16:
| veikla = aviatorius, sklandytuvų konstruktorius
| alma_mater =
| sritis = [[Aviacija]]
| įstaigos =
| pareigos =
Eilutė 25:
| pastabos =
}}
'''Antanas Paknys''' ([[1910]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Pakniškis|Pakniškyje]], [[Južintų valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 21]] d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.▼
▲'''Antanas Paknys''' ([[1910]] m. [[rugsėjo 9]] d. Pakniškyje, [[Južintų valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 21]] d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.
== Biografija ==
[[Sklandytuvas|Sklandytuvų]]
[[1929]] m.
[[1932]] m. [[rugpjūčio 14]] d., gavę sunkvežimį, ATM būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] (Kamaldulių smiltynuose), kur [[Karo aviacija]] mėtydavo [[bomba]]s. Po iškilmingų sklandytuvo krikštynų, įvykusių [[rugpjūčio 15]] d.
[[1933]] m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas [[Nida|Nidoje]], kur yra geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą (Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai). Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet, pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B. Oškinis, LAK vadovybė nusprendė organizuoti ekspediciją.
1933 m. [[rugpjūčio 2]] d. ekspedicija prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant [[Nemunas|Nemunu]] pasroviui statybines medžiagas, palapines bei kitus pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus bemotoriu laivu-[[barža]] (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į [[Nida|Nidą]] plaukė ir Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji: T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas „Sakalu“).
Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo „A“, „B“, ir „C“ kvalifikacijas. Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė „B“ piloto kvalifikaciją (5 sklendimai, atliekant nustatytus posūkius). [[1934]] m. Nidoje jis išlaikė „C“ piloto egzaminą (5 minučių skriejimas šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais lėktuvu. [[Kaunas|Kaune]] išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio lakūno pažymėjimą.
[[1935 m.]] toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje. Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo mokyklos budėtoju per 1935–[[1936]] m. žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti savo sklandytuvą „Uodą“, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200 Lt. LAK’o premija.
1936 m. vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt.
eilutė 47 ⟶ 46:
[[1937]] m. darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 „Nerija“, o 1938 m., kartu su A. Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą „Termikas“, su kuriuo skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia dirbo įvairius darbus, kol [[1980]] m. buvo
== Literatūra ==
| |||