Antanas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
formatavimas
(red.,kat.)
(formatavimas)
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1910|09|09|}}
| gimimo vieta = [[Pakniškis]], [[Južintų valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1982|01|21|1910|09|09|}}
| mirties vieta =
| veikla = aviatorius, sklandytuvų konstruktorius
| alma_mater =
| sritis = [[Aviacija]]
| įstaigos =
| pareigos =
| pastabos =
}}
'''Antanas Paknys''' ([[1910]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Pakniškis|Pakniškyje]], [[Južintų valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 21]] d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.
 
'''Antanas Paknys''' ([[1910]] m. [[rugsėjo 9]] d. Pakniškyje, [[Južintų valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 21]] d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.
 
== Biografija ==
[[Sklandytuvas|Sklandytuvų]] konstravimas Antanui Pakniui užėmė du jo gyvenimo periodus: pirmasis –konstravimu labai intensyvusintensyviai užsiėmė jaunystėje, [[1935]]–[[1938]] m., dalyvaujantdalyvavo [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] (LAK) veikloje. Vėliau, antrasis – santūresnis –„santūriau“, sovietinės okupacijos metais, išėjuskonstravo išėjęs į pensiją po ilgamečio darbo [[Petrašiūnų elektrinė]]je ir įsijungusįsitraukęs į [[Prienai|Prienų]] eksperimentinės sklandytuvų gamyklos veiklą aštuntameXX praėjusioa. amžiaus 8 dešimtmetyje.
 
[[1929]] m. įstojęsįstojo į [[KATM|Kauno aukštesniąją technikos mokyklos]] (ATM) elektrotechnikosElektrotechnikos skyrių,. [[1931]] m. pabaigoje stojoįstojo į įsteigtą aviacijos būrelį ir įsijungėįsitraukė į [[Bronius Oškinis|Broniaus Oškinio]] konstrukcijos mokomojo sklandytuvo T-1 („Technikas-1“) statybos darbus. Kiekvienas ATM būrelio narys turėjo išdirbti nustatytą minimalų valandų skaičių. MeistravoPaknys meistraudavo laisvu nuo pamokų laiku ir išeiginėmis dienomis.
 
[[1932]] m. [[rugpjūčio 14]] d., gavę sunkvežimį, ATM būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] (Kamaldulių smiltynuose), kur [[Karo aviacija]] mėtydavo [[bomba]]s. Po iškilmingų sklandytuvo krikštynų, įvykusių [[rugpjūčio 15]] d., (sklandytuvą pašventinuspašventino kan. [[Vaižgantas|JuozuiJuozas TumuiTumas-VaižgantuiVaižgantas]]), Gregorui Heidrikiui atlikus parodomuosius skridimus, [[rugpjūčio 16]] d. prasidėjo mokomieji skraidymai čia pradėjusioje veikti LAK sklandymo mokykloje. Spalio mėnesį įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją – „A pilotas“, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30 sekundžių.
 
[[1933]] m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas [[Nida|Nidoje]], kur yra geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą (Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai). Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet, pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B. Oškinis, LAK vadovybė nusprendė organizuoti ekspediciją.
 
1933 m. [[rugpjūčio 2]] d. ekspedicija prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant [[Nemunas|Nemunu]] pasroviui statybines medžiagas, palapines bei kitus pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus bemotoriu laivu-[[barža]] (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į [[Nida|Nidą]] plaukė ir Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji: T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas „Sakalu“).
 
Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo „A“, „B“, ir „C“ kvalifikacijas. Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė „B“ piloto kvalifikaciją (5 sklendimai, atliekant nustatytus posūkius). [[1934]] m. Nidoje jis išlaikė „C“ piloto egzaminą (5 minučių skriejimas šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais lėktuvu. [[Kaunas|Kaune]] išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio lakūno pažymėjimą.
 
[[1935 m.]] toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje. Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo mokyklos budėtoju per 1935–[[1936]] m. žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti savo sklandytuvą „Uodą“, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200 Lt. LAK’o premija.
 
1936 m. vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt.
[[1937]] m. darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 „Nerija“, o 1938 m., kartu su A. Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą „Termikas“, su kuriuo skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia dirbo įvairius darbus, kol [[1980]] m. buvo įpareigotas sukurti naują 5 mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip [[1981]] m. gimė mokomasis sklandytuvas LAK-14 „Strazdas“. „Strazdo“ tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis [[1982 m.]] sausio 21 d. JoPaknio darbądarbus tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.
 
== Literatūra ==
24 705

pakeitimai