Jiržis jau seniai numatė, jog teks susiremti su popiežiumi (be to, apie nesėkmingų derybų eigą [[Roma|Romoje]] buvo nuolat informuojamas), dėl koto nusprendė užsitikrinti paramą šiam atvejuitarp sąjungininkų Europos katališkųjų valdovų tarpekatalikų. Jo puikiausiaspirmasis patarėjas, [[humanistas]] [[Antonio Marini]] iš [[Grenoblis|Grenoblio]] inspiravo karalių jau [[1462]] m. gegužės mėn. sukurti projektą visų krikščioniškų valdovų ''Visuotinės taikos organizacijos'' (Sutartissutartis apie taikos įvedimą visame krikščioniškame pasaulyje „{{cs|Smlouva o nastolení míru v celém křesťanstvu}}“). Pagal ją visi stengtųsi dėl taikos įtvirtinimo, gerbiant valstybių nacionalinio suvereniteto, nesikišimo į vidaus reikalų principus bei nesutarimų sprendimą tarptautiniame tribunole ("viešame„viešame konsistoriume"konsistoriume“); pagal ją Europa turėjo susivienyti kovoje prieš [[Turkai|turkus]] (nebent ir jiešie sutiktų prisijungti ir laikytis visų sutarties principų) - „atkakliausius bei žiauriausius krikščionybės priešus“ - ir išvyti juos iš buvusių krikščioniškų žemių. Sąjungoje (federacijoje) valstybės, įeinančios į didesnius vienetus (Galija, Germanija, Italija, HispanijaIspanija), gautų po vieną balsą, kuomet buvo numatomaso [[Prancūzija|Prancūzijos]] vadovaujantis vaidmuovadovautų. Tuo tarpu apie popiežių projektas beveik neužsiminė ir numatė jam tik mažai reikšmingą vaidmenį. Ir būtentBūtent tai projektui ir pakenkė. A. Marini buvo išsiųstas su slapta misija perpo Europos valdovų rezidencijas - per sekančiusvėlesnius 2 metus keliskart aplankė [[Venecijos respublika|Serenissimą]] ([[Venecija|Venecijos]] respubliką ([[697]] - [[1797]])), [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalystę, [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]], [[Lenkija|Lenkijos karalystę]], [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karalystę]], [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafystę bei [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiurstiją. Tik pas vokiečių kunigaikščius, Lenkijos bei Prancūzijos karalius projektas susilaikėsusilaukė palankių atsiliepimų. Veneciečiai atsisakė bet ką daryti be popiežiaus palaiminimo, [[Karalius Matijašas Hyunady-Korvynas|Korvynas]] buvo tiesiogiai papirktas popiežiaus subsidijomis, [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundija]] ėjo link konfrontacijos su Prancūzijos karalyste ir iš viso atsiliepė šaltai. Net kita slapta delegacija (vadovaujama [[Albrechtas Kostka iš Postupicų|Albrechto Kostkos iš Postupicų]] kartu su A. Marini), skirta specialiai Prancūzijai ([[1464]] m. geguže), nepajėgė įveikti meistriškų [[Romos kurija|kurijos]] diplomatijos intrigų bei spaudimo. [[Liudvikas XI]] sutiko tik su dvišale sutartimi dėl draugystės.
Revoliucinga ir daugelio atžvilgių savo laikmetį pranokstanti mintis sukurti viduramžių „Tautų bendriją“ (analogas šiuometinei [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]] ar [[Europos Sąjunga|ES]]) vis dėlto nerado pritarimo. Jiržio pastangos vargu ar galėjo prasimušti tokiame pavidale, kur buvo nepaisoma Popiežiaus galios tais laikais, kai [[bažnyčia]] vaidino žymiai didesni vaidmenį bendruomenės gyvenime negu dabartyje.
