Skirtumų skaičiavimo mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JonasS (aptarimas | indėlis)
Pagrindas en:WP, patikrinimas ir patikslinimai pagal kitus šaltinius: Lieka INUSE- ateis dar keli susiję straipsniai; tekstai dar šlifuojami
 
JonasS (aptarimas | indėlis)
S →‎Sukūrimo istorija: -klaidelė nuorodoje
Eilutė 10:
== Sukūrimo istorija ==
[[Vaizdas:050114 2529 difference.jpg|thumb|222px|Left|Kopija Londono mokslo muziejuje]]
Skirtumų mašinos paskirtis buvo skaičiuoti sudaryti [[polinomas|polinominių funkcijų]] reikšmių lenteles. Mat jomis galima aproksimuoti [[logaritmus]] ir [[trigonometrinė funkcija[|trigonometrines funkcijas]]. Pirminė Skirtumų mašinos idėja [[1786]] m. kilo J. H. Mueller'iui. Tačiau ji buvo užmiršta.
 
Ją atgaivino [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžas]] Karališkajai astronomijos draugijai nusiuntęs straipsnį „Pastaba apie mechanizacijos pritaikymą labai didelių matematinių lentelių skaičiavimams.“ Vyriausybė skyrė lėšų šiam projektui. Č. Babidžas mašinos sukonstravimui pasamdė Joseph Clement. [[1832]] m. viena mašinos dalis buvo baigta. Ją sudarė apie 2000 detalių.
 
Tačiau 1833 m. darbai nutrūko Klemensui reikalaujant kompensuoti persikėlimo išlaidas. [[1834]] m. Č. Babidžui kilo Analitinės mašinos idėja. Vėliau jis vėl grįžo prie Skirtumų mašinos ir pagerino jos konstrukciją ([[1847]]-[[1849]] m.). Įkvėptas Č. Babidžo idėjų, Georg Scheutz sukonstravo kelias Skirtumų mašinas, kurių vieną [[1859]] m. pardavė Britanijos vyriausybei. Vėliau jų konstrukciją patobulino Martin Wiberg, tačiau naudojo tik logaritmų lentelėms sudarinėti. O 1876 m. Filadelfijos parodoje inžinierius George Bernard Grant'as demonstravo savo konstrukcijos Skirtumų mašiną. Ji buvo 8 pėdų pločio, 5 pėdų aukščio ir turėjo 15 tūkst. judančių detalių.
 
== Veikimo principas ==