Jurgis Kubilius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
|||
Eilutė 8:
[[1917]] m. [[gegužės 25]]-29 d. [[Petrogradas|Petrograde]] įvyko rusų armijoje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimas, kuriame buvo iškeltas klausimas dėl tautinės kariuomenės kūrimo Rusijos teritorijoje. Po [[1917]] m. [[spalio revoliucija|spalio revoliucijos]] Rusijoje aukšti bolševikų karininkai lietuviams pasiūlė formuoti diviziją, su sąlyga, jeigu ji kovos raudonųjų pusėje. 1917 m. [[gruodžio 5]] d. bolševikų nutarimu [[Smolenskas|Smolenske]] buvo suformuotas tik vienas kariuomenės [[lietuvių atsargos batalionas]], kuriam vadovauti pakviestas J. Kubilius. Batalionas sparčiai augo ir jau [[1918]] m. pradžioje jame buvo 600 lietuvių kareivių. Batalionas buvo perkeltas arčiau fronto linijos – prie [[Mogiliovas|Mogiliovo]]. Tačiau bataliono vadovybei griežtai atsisakius dalyvauti atviruose mūšiuose, 1918 m. [[kovo 5]] d. įsakymu lietuvių karių batalionas buvo išformuotas.
[[1918]] m. [[gegužės 1]] d. grįžo į Lietuvą, [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Tremtinių grąžinimo komisijoje, tvarkė belaisvių skyriaus reikalus. 1918 m. rudenį, kai vokiečių karinė galia dėl nesėkmių fronte ėmė silpnėti, [[Lietuvos Taryba|Lietuvos valstybės taryba]] įsteigė [[Apsaugoskomisija|Apsaugos komisiją]], kuriai vadovauti paskirtas [[Stasys Šilingas]]. Į [[Apsaugoskomisija|Apsaugos komisiją]] pakviestas ir pulkininkas J. Kubilius, jam pavestas [[Lietuvos kariuomenė]]s kūrimas.
Nuo 1918 m. lapkričio mėn. [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Apsaugos ministerijos štabo]] viršininkas. Jis 1918 m. [[lapkričio 23]] d. pasirašė įsakymą Nr.1, kuriuo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Vėliau krašto apsaugos viršininko pavaduotojas. Ministras pirmininkas [[Augustinas Voldemaras]] ir Apsaugos ministerijos viceministras generolas [[Kiprijanas Kondratavičius]] įrodinėjo, kad Lietuvai savos kariuomenės nereikia, kad jos funkcijas gali atlikti vietos [[milicija]]. Tačiau kai [[bolševikai]] priartėjo prie Vilniaus, o [[Pirmasis pėstininkų pulkas|Pirmojo pėstininkų pulko]] formavimas faktiškai įstrigo, energingo karininko J. Kubiliaus pastangomis A. Voldemaro vadovaujama Ministrų taryba buvo priversta atsistatydinti, o generolas K. Kondratavičius priverstas bėgti į [[Gardinas|Gardiną]]. Naujoji [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] vadovaujama vyriausybė sugebėjo pagreitinti Lietuvos kariuomenės kūrimą.
| |||