Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Duklja |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 42:
[[vaizdas:Flags, about 1800.gif|thumb|100px|Juodkalnijos vladikų vėliavos XIX a.]]
{{main|Osmanų imperija|Juodkalnijos vladikos}}
Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su [[Osmanų imperija]], tačiau [[1496]] m. buvo įjungta į jos sudėtį. [[1514]] m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos [[sandžakas]]. Osmanai čia, kaip ir visuose Balkanuose, pradėjo savo politiką. Osmanų imperijos valdymas Balkanuose sukėlė masines krikščionių migracijas į šiaurę. Tuo metu serbai kolonizavo [[Voivodina|Voivodiną]], o [[albanai]] migravo į dabartinį [[Kosovas|Kosovą]] ir šiaurės [[Albanija|Albaniją]]. Pastaroji, sudariusi pietines teritorijas nuo [[Skutario ežeras|Skutario ežero]] su didžiausiu miestu [[Škoderis|Skodra]], iki XV a. buvo Juodkalnijos etninė teritorija. Stumiami albanų juodkalniečiai apgyvendino dalį šiauriau buvusios [[Hercegovina|Hercegovinos]], t. y. Juodkalnijos kultūrinis regionas "pasislinko" į šiaurę.
Iš karto po Juodkalnijos sandžako įkūrimo, Crnojevičių palikuonis Džuradžas V, nominalus kunigaikštis, [[1516]] m. pabėgo į Veneciją, palikdamas savo sostinę [[Cetinjė]] vietos vyskupui. Šis kalnuotame krašte aplink sostine gavo religinę autonomiją nuo osmanų ir įkūrė nedidelę teokratinę valstybę, valdoma vyskupų ([[vladikos|vladikų]]). Šis atvejis buvo vienintelis toks Balkanuose. Juodkalnijos vyskupai pripažino Osmanų valdžią, tačiau tvarkėsi autonomiškai.
| |||