Dvigeldžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: eu:Bivalvia |
S pridėta nuoroda į dvišalę simetriją |
||
Eilutė 7:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Dvigeldžiai''', '''dvigeldžiai moliuskai''' ({{la|Bivalvia}}) – [[moliuskas|moliuskų]] (''Mollusca'') tipo [[Klasė (biologija)|klasė]], kuriai būdinga [[Biologinė_simetrija#Dvišalė_simetrija|dvišalė simetrija]], iš šonų kūną gaubia [[kriauklė]], sudaryta iš dviejų geldelių, sujungtų ligamentu. Kriaukles suglaudžia ir praveria 1 ar 2 stiprūs suveriamieji [[raumuo|raumenys]], sandariai uždarantys geldeles ir apsaugantys moliuską nuo grobuonių. Dauguma kriauklių simetriškos, pailgos, padengtos storu kalkiniu sluoksniu. Kai kurios jūrinės [[rūšis|rūšys]] (pvz., [[perluotė|jūrinė perluotė]]) turi storą [[perlamutras|perlamutrinį]] sluoksnį, kuris dėl šviesos spindulių interferacijos gali žvilgėti rausvai, gelsvai ar melsvai. Patekusi į kriauklę smiltelė yra apgaubiama [[perlamutras|perlamutrinio]] sluoksnio ir susidaro rutuliški [[perlas|perlai]].
Kriauklės vidinėje pusėje yra [[mantija (biologija)|mantija]], o tarp jos ir kūno susidaro maža mantijos ertmė, kurioje telpa [[žiauna|žiaunos]] ir [[koja]]. Koja dažniausiai yra kylio formos, todėl jos pagalba moliuskas gali įsirausti į smėlį tiek, kad kyšotų tik užpakalinė kriauklės dalis. Tarp pravirų geldučių susidaro plyšys – [[sifonas]], pro kurį į mantijos ertmę patenka vanduo. Yra skiriami du sifonų tipai: žiauninis ir kloakinis. Pro žiauninį sifoną vanduo teka į mantijos ertmę, o pro kloakinį – išteka.
| |||