Gruzdžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.201.83 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Lazdynas keitimas) |
šaltinis |
||
Eilutė 12:
|gyv = 1747
|metai = 2001
|altitudė = 103
|vikiteka = Category:Gruzdžiai▼
|kirčl = {{Vietovardis|Gruzdžiaĩ|Gruzdžių̃|Gruzdžiáms|Gruzdžiùs|Gruzdžiaĩs|Gruzdžiuosè|k=4}}
▲ |vikiteka= Category:Gruzdžiai
}}
'''Gruzdžiai''' – miestelis [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajone]],
== Geografija ==
Gruzdžiai įsikūrę kelių [[Šiauliai]]–[[Naujoji Akmenė]], [[Kužiai]] – [[Skaisgirys]] ir [[Kuršėnai]] – [[Meškuičiai]] kelių sankryžoje. Į vakarus nuo Gruzdžių – [[Ventos vidurupio žemuma]], į šiaurę – [[Žiemgalos žemuma]], į rytus – [[Mūšos-Nemunėlio žemuma]], [[altitudė]] – 103 m. Į šiaurę nuo miestelio teka [[Kūra]]. Į rytus ir pietus nuo miestelio plyti [[Gruzdžių-Gubernijos miškai]].
Greta miestelio yra [[Gruzdžiai (viensėdis)|Gruzdžių viensėdis]].
{{ltunavigacija▼
|C=GRUZDŽIAI▼
|Š=▼
|ŠR=[[Rudiškiai]] – 14 km <br /> [[Beržėnai (Joniškis)|Beržėnai]] – 9 km▼
|R=▼
|PR=[[Bridai]] – 12 km <br /> [[Šiauliai|ŠIAULIAI]] – 22 km▼
|P=▼
|PV=[[Žiogai (Šiauliai)|Žiogai]] – 9 km <br /> [[Kužiai|KUŽIAI]] – 16 km▼
|V=▼
|ŠV=[[Šakyna]] – 12 km <br /> [[Piktuižiai]] – 7 km▼
}}▼
== Istorija ==
[[Vaizdas:2007 07 13 Gruzdziai1.jpg|thumb|left|250px|Gruzdžiai nuo kelio Šiauliai–[[Naujoji Akmenė]]]]
[[XVI a.]] viduryje įsteigtas [[Gruzdžių dvaras]], [[1623]] m. minimas ir prie jo įsikūręs Gruzdžių kaimas. [[1636]] m. '''Užmūšės''' (Zamūšės) vardu įkurtas miestelis, vėliau atgavęs Gruzdžių pavadinimą. [[1638]]–[[1640]] m. jį sudarė 16 sklypų, buvo 40 karčemų. Literatūroje Gruzdžiai kartais painiojami su bajorų Gruzdžių to paties pavadinimo dvaru (dabar [[Kiaunoriai]]), su ten sudeginta bažnyčia. [[1649]] m. kaimas sudegė, nukentėjo ir per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] [[1700]]–[[1721]] m.
Nuo [[1742]] m. Gruzdžiai – [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomijos]] Užmūšės rakto centras. Nuo [[1793]] m. Gruzdžių dvarą valdė grafas [[Platonas Zubovas]] ir jo palikuonys. [[1807]]-[[1810]] m. Gruzdžiuose siautė badas, [[1830]] m. – [[Cholera|choleros]] epidemija, [[1891]], [[1910]], [[1915]], [[1929]] ir [[1931]] m. miestelis vėl degė.
[[1861]]–[[1950]] m. buvo [[Gruzdžių valsčius|Gruzdžių valsčiaus]] centras. [[XIX a.]] pirmoje pusėje Gruzdžių žydai pasistatydino medinę sinagogą, kuri sudegė po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]). Nuo [[XIX a.]] pradžios Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo [[1865]] m. – valdinė pradžios mokykla, nuo [[1944]] m. progimnazija, nuo [[1948]] m. vidurinė, nuo [[1972]] m. Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla, nuo [[2006]] m. [[Gruzdžių gimnazija]].
[[1889]]–[[1895]] m. Gruzdžių apylinkėse veikė slapta lietuvių jaunimo „Atgajos“ draugija; platinta draudžiamoji lietuvių spauda, veikė daraktorių mokyklų. Nuo [[1890]] m. iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] veikė ligoninė, [[XX a.]] pradžioje – lietuvių knygynas. [[1905]]–[[1907]] m. vyko Gruzdžių dvaro ir lentpjūvės darbininkų streikai.
[[1890]]
[[1923]] m. dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, dab. Gruzdžių žemės ūkio mokykla. [[1934]]–[[1944]] m. veikė žirgynas. [[1923]] m. įsteigta vaikų prieglauda, [[1944]]–[[1955]] m. vaikų namai, [[1955]]–[[1972]] m. pagalbinė internatinė mokykla, [[1972]]–[[1993]] m. specialioji pagalbinė mokykla, nuo [[1993]] m. [[Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai]].
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Gruzdžiuose gyveno apie 20 žydų šeimų, [[1941]] m. vokiečių okupacinės administracijos įsakymu apie 40 Gruzdžių žydų sušaudyta. Po Antrojo pasaulinio karo Gruzdžių apylinkėse veikė Žaliosios, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių Lietuvos partizanai. [[1950]]–[[1995]] m. Gruzdžiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. [[1945]]–[[1952]] m. čia veikė ambulatorija, [[1952]]–[[1997]] m. – ligoninė, nuo [[1992]] m. veikia ambulatorija.
▲Nuo [[1742]] m. Gruzdžiai – [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomijos]] Užmūšės rakto centras. Nuo [[1793]] m. Gruzdžių dvarą valdė grafas [[Platonas Zubovas]] ir jo palikuonys. [[1807]]-[[1810]] m. Gruzdžiuose siautė badas, [[1830]] m. – [[Cholera|choleros]] epidemija, [[1891]], [[1910]], [[1915]], [[1929]] ir [[1931]] m. miestelis vėl degė. 1810–[[1812]] m. dvaras perstatytas. [[1858]] m. jį įsigijo [[Aleksandras Naryškinas]], kurio giminės valdymas baigėsi prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]].
Nuo [[1973]] m. mokykloje veikia Kraštotyros muziejus. {{šaltinis|{{VLE|VII|218|Vytautas Lastas ir kiti|Gruzdžiai}}}} [[1999]] m. patvirtinas [[Gruzdžių herbas]].
▲[[1890]]–1915 m. miestelyje veikė ligoninė. [[1897]]–[[1911]] m. pastatyta dabartinė dvibokštė 40 m aukščio mūrinė neogotikinio stiliaus [[Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčia]], kurią [[1920]] m. konsekravo Žemaičių vyskupas [[Pranciškus Karevičius]]. [[1999]] m. patvirtinas [[Gruzdžių herbas]].
{{adm
eilutė 38 ⟶ 63:
[[1636]] m. Šilėnų vaitas Kristupas Gruzdys įsteigė evangelikų reformatų bažnyčią. Manoma, kad nuo jo pavardės kilęs ir miestelio pavadinimas.
=== Savivalda ===
Gruzdžių miestelis jau nuo [[1863]] m. buvo [[Gruzdžių valsčius|valsčiaus]] centras. Valsčiaus, apylinkės bei tarybinio ūkio – technikumo centru jis buvo ir [[TSRS]] okupacijos metais. [[1990]]-[[1995]] m. Gruzdžiai – apylinkės centras, turintis savo renkamą tarybą ir viršaitį. [[1990]] m. [[gegužės 3]] d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas [[Jonas Dundulis]], vėliau, [[1995]]-[[2005]] m. Gruzdžių seniūnijos seniūnas. [[1994]] m. miestelio aktyvistai įkūrė Gruzdžių savivaldybės steigimo iniciatyvinę grupę, kuri rinko parašus, rašė peticijas, kad Šiaulių rajono teritorijoje būtų įsteigtos atskiros Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės, tačiau realaus palaikymo nei [[seimas|Seime]], nei vyriausybėse nesulaukė.
== Istorijos ir kultūros vertybės ==▼
== Architektūra ==
[[Vaizdas:2007 07 13 Gruzdziubaznycia1.jpg|thumb|[[Gruzdžių bažnyčia]]]]
Miestelio planas stačiakampis, centre – gotikinio stiliaus aikštė. Dauguma pastatų plytų stiliaus, fasadai netinkuoti, puošti įvairių atspalvių plytų ornamentais. Svarbiausi statiniai:<ref>A. Miškinis Gruzdžių istorinė urbanistinė raida į LTSR architektūros klausimai [[1979]] m. t. 6 sąs.</ref>
* Neogotikinė dvibokštė mūrinė [[Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia]], statyta [[1896]]–[[1904]] m., architektas [[Karlas Eduardas Strandmanas]]. Bažnyčioje – vertingi paveikslai „Šv. Rokas“, „Šv. Jurgis“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, vargonai.
* Šventoriaus tvora su vartais.
* [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje istoristinė dvaro sodyba: rūmai, arklidės ([[1904]] m.), vandens bokštas su maniežu ([[1904]] m.), karvidė, garinis malūnas, kiti ūkiniai pastatai ir parkas.
* Namas miestelio aikštėje, kuriame gimė rašytojas [[Marius Katiliškis|Albinas Vaitkus]] (1914-1980), pasivadinęs Mariumi Katiliškiu, respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
* Restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi atgimimo paminklai – lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“.
* Arklio muziejus, įkurtas Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. 841372254).
* Koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti M. Katiliškio g.
== Švietimas ==
eilutė 66 ⟶ 97:
|1886|239
|1897|1160
|1923|1354|p1923=<br />{{small|1124 (miestelyje) <br /> 230 (dvare)}}
|1959|1627
|1970|2102
eilutė 83 ⟶ 114:
* [[Alfonsas Vytautas Braziulis]], žurnalistas
▲{{ltunavigacija
▲|C=GRUZDŽIAI
▲|Š=
▲|ŠR=[[Rudiškiai]] – 14 km <br /> [[Beržėnai (Joniškis)|Beržėnai]] – 9 km
▲|R=
▲|PR=[[Bridai]] – 12 km <br /> [[Šiauliai|ŠIAULIAI]] – 22 km
▲|P=
▲|PV=[[Žiogai (Šiauliai)|Žiogai]] – 9 km <br /> [[Kužiai|KUŽIAI]] – 16 km
▲|V=
▲|ŠV=[[Šakyna]] – 12 km <br /> [[Piktuižiai]] – 7 km
▲}}
== Nuotraukos ==
eilutė 110 ⟶ 130:
Vaizdas:2007 07 13 Gruzdziudvaras.jpg|Dvaro pastatai
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||