Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kai Rusijos imperatore tapo [[Ana Ivanovna]], ji Kuršo hercogu [[1737]] m. paskyrė savo favoritą [[Ernstas Johanas Bironas|Ernstą Johaną]]. Jis galėjo laisvai naudotis Rusijos valstybės iždo lėšomis, kurios buvo investuotos į statybą. Pagal [[Italija|italų]] architekto [[Bartolomėjas Rastrelis|Rastrelio]] projektus buvo pastatyti rūmai [[Jelgavos pilis|Jelgavoje]] ir [[Rundalės pilis|Rundalėje]]. Tačiau po Anos mirties Ernstas Johanas pateko į nemalonę ir buvo priverstas palikti Kuršą. Lenkijos karaliaus pritarimu jis tęsė hercogystės valdymą per korespondenciją. Tačiau su tuo nesutiko dvarininkija, kuri net atsisakė vykdyti hercogo įsakymus. Lenkijos karalius [[Augustas III]] pasidavė dvarininkų spaudimui ir naujuoju hercogu paskyrė savo sūnų KarlįKarolį. Tokiu atveju susiformavo situacija, kad formaliai hercogystė turėjo du valdovus. Situacija buvo labai įtempta – dalis dvarininkų rėmė Ernstą Johaną, dalis – KarlįKarolį. Situaciją išsprendė Rusijos imperatorė [[Jekaterina|Katrina II]], kuri leido Ernstui Johanui grįžti iš tremties [[1763]] m. Taip ji sumažino Lenkijos įtaką hercogystėje. Tačiau Ernstas Johanas buvo pavargęs nuo politinių kovų ir [[1769]] m. perleido sostą savo sūnui [[Pėteris Bironas|Pėterui]].