Antanas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų

780 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
red.,kat.
(red.,kat.)
{{Žmogaus biografija
'''Antanas Paknys''' (1910-1982). Aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
Sklandytuvų konstravimas Antanui Pakniui užėmė du jo gyvenimo
| paveikslėlis =
periodus: pirmasis – labai intensyvus – jaunystėje, 1935-38 metais, dalyvaujant
| paveikslėlio apibūdinimas =
Lietuvos aeroklubo veikloje, antrasis – santūresnis – sovietinės okupacijos
| paveikslėlio dydis =
metais, išėjus į pensiją po ilgamečio darbo Petrašiūnų elektrinėje ir įsijungus į
| gimimo data = {{Gimė|1910|09|09|}}
Prienų eksperimentinės sklandytuvų gamyklos veiklą aštuntame praėjusio
| gimimo vieta = Pakniškis, [[Južintų valsčius]]
amžiaus dešimtmetyje. <br />
| mirties data = {{Mirė|1982|01|21|1910|09|09|}}
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
| veikla = aviatorius, sklandytuvų konstruktorius
| alma_mater =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Antanas Paknys''' gimė ([[1910]] m. [[rugsėjo 9]] d. Rokiškio apskritiesPakniškyje, [[Južintų valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 21]] d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.
valsčiaus Pakniškio vienkiemyje. Įstojęs 1929 metais į Kauno Aukštesniąją
technikos mokyklą, 1931 m. pabaigoje stojo į įsteigtą Aviacijos būrelį ir
įsijungė į Broniaus Oškinio konstrukcijos mokomojo sklandytuvo T-1
(“Technikas-1”) statybos darbus. Kiekvienas ATM būrelio narys turėjo
išdirbti nustatytą minimalų valandų skaičių. Meistravo laisvu nuo pamokų
laiku ir išeiginėmis dienomis. 1932 m. rugpjūčio 14 d., gavę sunkvežimį, ATM
būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už Petrašiūnų (Kamaldulių
smiltynuose), kur Karo aviacija mėtydavo bombas. Po iškilmingų sklandytuvo
krikštynų, įvykusių rugpjūčio 15 d., sklandytuvą pašventinus kan. J.Tumui-
Vaižgantui, G.Heidrikiui atlikus parodomuosius skridimus, rugpjūčio 16 d.
prasidėjo mokomieji skraidymai čia pradėjusioje veikti LAK Sklandymo
mokykloje. Spalio mėnesį A. Paknys įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją
– “A pilotas”, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30
sekundžių. <br />
 
== Biografija ==
1933 m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas Nidoje, kur yra
[[Sklandytuvas|Sklandytuvų]] konstravimas Antanui Pakniui užėmė du jo gyvenimo periodus: pirmasis – labai intensyvus – jaunystėje, [[1935]]–[[1938]] m., dalyvaujant [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] (LAK) veikloje, antrasis – santūresnis – sovietinės okupacijos metais, išėjus į pensiją po ilgamečio darbo [[Petrašiūnų elektrinė]]je ir įsijungus į [[Prienai|Prienų]] eksperimentinės sklandytuvų gamyklos veiklą aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą
(Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai).
Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet,
pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B Oškinis, LAK vadovybė
nusprendė organizuoti ekspediciją. 1933 m. rugpjūčio 2 d. ekspedicija
prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant Nemunu pasroviui
statybines medžiagas, palapines bei kt. pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus
bemotoriu laivu – barža (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į Nidą plaukė ir
Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji:
T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas
„Sakalu“). <br />
 
[[1929]] m. įstojęs į [[KATM|Kauno aukštesniąją technikos mokyklos]] (ATM) elektrotechnikos skyrių, [[1931]] m. pabaigoje stojo į įsteigtą aviacijos būrelį ir įsijungė į [[Bronius Oškinis|Broniaus Oškinio]] konstrukcijos mokomojo sklandytuvo T-1 („Technikas-1“) statybos darbus. Kiekvienas ATM būrelio narys turėjo išdirbti nustatytą minimalų valandų skaičių. Meistravo laisvu nuo pamokų laiku ir išeiginėmis dienomis.
Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais
paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo “A”, “B”, ir “C” kvalifikacijas.
Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė “B” piloto kvalifikaciją (5 sklendimai,
atliekant nustatytus posūkius). <br />
 
[[1932]] m. [[rugpjūčio 14]] d., gavę sunkvežimį, ATM būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] (Kamaldulių smiltynuose), kur [[Karo aviacija]] mėtydavo [[bomba]]s. Po iškilmingų sklandytuvo krikštynų, įvykusių [[rugpjūčio 15]] d., sklandytuvą pašventinus kan. [[Vaižgantas|Juozui Tumui-Vaižgantui]], Gregorui Heidrikiui atlikus parodomuosius skridimus, [[rugpjūčio 16]] d. prasidėjo mokomieji skraidymai čia pradėjusioje veikti LAK sklandymo mokykloje. Spalio mėnesį įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją – „A pilotas“, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30 sekundžių.
1934 metais Nidoje jis išlaikė “C” piloto egzaminą (5 minučių skriejimas
šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais
penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais
lėktuvu. Kaune išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio
lakūno pažymėjimą. <br />
 
[[1933]] m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas [[Nida|Nidoje]], kur yra geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą (Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai). Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet, pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B. Oškinis, LAK vadovybė nusprendė organizuoti ekspediciją.
1935 metais toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo
mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato
savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje.
Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo
mokyklos budėtoju per 1935/36 metų žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti
savo sklandytuvą “Uodą”, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200
Lt. LAK’o premija. <br />
 
1933 m. [[rugpjūčio 2]] d. ekspedicija prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant [[Nemunas|Nemunu]] pasroviui statybines medžiagas, palapines bei kitus pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus bemotoriu laivu-barža (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į Nidą plaukė ir Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji: T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas „Sakalu“).
Tą pačią vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį
sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir
skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu
parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu
konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt. <br />
 
Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo „A“, „B“, ir „C“ kvalifikacijas. Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė „B“ piloto kvalifikaciją (5 sklendimai, atliekant nustatytus posūkius). [[1934]] m. Nidoje jis išlaikė „C“ piloto egzaminą (5 minučių skriejimas šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais lėktuvu. [[Kaunas|Kaune]] išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio lakūno pažymėjimą.
1937 metais darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną
 
konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 “Nerija”, o 1938 metais, kartu su A.
1935 m. toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje. Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo mokyklos budėtoju per 1935–[[1936]] m. žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti savo sklandytuvą „Uodą“, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200 Lt. LAK’o premija.
Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą “Termikas”, su kuriuo
 
skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.<br />
1936 m. vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt.
 
[[1937]] m. darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 „Nerija“, o 1938 m., kartu su A. Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą „Termikas“, su kuriuo skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia dirbo įvairius darbus, kol [[1980]] m. buvo įpareigotas sukurti naują 5 mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip [[1981]] m. gimė mokomasis sklandytuvas LAK-14 „Strazdas“. „Strazdo“ tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis 1982 m. sausio 21 d. Jo darbą tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą
 
nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje.
== Literatūra ==
Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis
* Gytis Ramoška. Antanas Paknys ir jo sukonstruoti sklandytuvai: Sklandytuvų konstruktoriui Antanui Pakniui 100. - Kaunas, 2010.
besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia
dirbo įvairius darbus, kol 1980 metais buvo įpareigotas sukurti naują 5
mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip 1981 m. gimė mokomasis sklandytuvas
LAK-14 “Strazdas”.<br />
“Strazdo” tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis 1982 m. sausio 21 d.
Jo darbą tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.<br />
 
{{DEFAULTSORT:Paknys, Antanas}}
Literatūra:
[[Kategorija:Lietuvos aviacijos konstruktoriai]]
G. Ramoška. Antanas Paknys ir jo sukonstruoti sklandytuvai, SKLANDYTUVŲ KONSTRUKTORIUI ANTANUI PAKNIUI 100, Kaunas, 2010.
[[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]]
23 499

pakeitimai