Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

3 192 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
šaltinis
}}
 
'''Gelgaudiškis''' – miestas[[miestelis]] [[Šakių rajonas|Šakiųrajono rajonesavivaldybė]]s teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo [[Šakiai|Šakių]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. [[Gelgaudiškio seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Yra [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia|Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]] (pastatyta 1868 m.), paštas, kultūros centras, XIX–XX a. [[Gelgaudiškio dvaras|dvaro]] pastatų ansamblis ir parkas (valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas, garsus savo taisyklingu išplanavimu ir istorija).
 
== Geografija ==
Miestas įeina į [[Panemunių RP]] teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje [[eglė]] (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra [[molis|molio]] telkinys.
 
Miestas įeina į [[Panemunių RP|Panemunių regioninio parko]] teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje [[eglė]] (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra [[molis|molio]] telkinys.
{{ltunavigacija|2
|C=
|Š=
|ŠR= [[Branduoliškiai]] 5 km
|R= [[Voniškiai]] 7 km
|PR= [[Bizieriai]] 14 km
|P= [[Šakiai|ŠAKIAI]] 15 km
|PV=
|V= [[Jurbarkas]] 14 km
|ŠV= [[Skirsnemunė]] 5 km
}}
== Istorija ==
 
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa [[V a.]] – [[X a.]] 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] pirmosios pusės - [[XV a.]] [[Maštaičių piliakalnis]]. [[XV a.]] pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]], kurį apie [[1413]]–[[1414]] m. įkūrė [[Jurgis Gedgaudas]]. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį ''Gedigaudiškio'' [[palivarkas|palivarką]] kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo [[XVI a.]] dvaro savininkais buvo [[Sapiegos]], [[Masalskiai]], [[Oziemblovskiai]], [[Gelgaudai]], [[Zabielos]], [[Čartoriskiai]]. [[1578]] m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, [[1691]] m., [[1789]] m. perstatyta, [[1864]] m. sudegė. [[1635]] m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. [[1655]] m. Gelgaudiškį nusiaubė [[Švedijos kariuomenė]]. [[XVIII a.]] pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. [[XVIII a.]] pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių ({{de|Keudell}}) giminė.
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V–X amžiuose.
 
[[1819]] m. veikė parapinė mokykla, [[1837]] m. atkurta, apie [[1867]] m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo [[1822]] m. – evangelikų mokykla. Per [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi [[Antanas Gelgaudas]] su savo kariuomene. {{šaltinis|{{VLE|VI|511|Kazys Misius ir kiti|Gelgaudiškis}}}}
Ldk [[Aleksandras]] [[1504]] m. rugpjūtį šį palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui [[Jonas Sapiega|Jonui Sapiegai]] – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data (nors dar XV a. pabaigoje čia būta [[Skirsnemunės dvaras|Skirsnemunės dvaro]]). [[1579]] m. jau minimas miestelis, [[1635]] m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje [[Užnemunė|Užnemunę]] užėmus [[Prūsija]]i, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (''Keudell'') giminė. XIX a. viduryje miestelis priklausė jau [[Rusija]]i, čia [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos.
 
XIX a. viduryje miestelis priklausė [[Rusija]]i. [[1842]]–[[1846]] m. ant [[Nemunas|Nemuno]] šlaito pastatyti neoklasicistiniai [[Gelgaudiškio dvaras|Gelgaudiškio dvaro]] rūmai, [[XIX a.]] pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. [[1863]]–[[1950]] m. Gelgaudiškis buvo valsčiaus centras. 1868 m. pastatyta [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]]. Iki [[XX a.]] pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda.
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. Tarpukariu čia buvo viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė. [[1958]] m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]].
 
[[1864]]–[[1904]] m. lietuviškos [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kun. [[Pranciškus Būčys]], M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. [[1905]] m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] įkurta ir dar kurį laiką po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. [[1927]] m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė.
 
[[1920]] m. įsteigta pradžios mokykla, nuo [[1945]] m. progimnazija, [[1949]] m. septynmetė, nuo [[1952]] m. [[Gelgaudiškio vidurinė mokykla]]. [[1946]] m. įsteigta biblioteka.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. [[1957]]–[[1999]] m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, [[Gelgaudiškio specialioji mokykla]], vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
 
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. Tarpukariu čia buvo viena didžiausių [[Lietuva|Lietuvoje]] plytinė. [[1958]] m. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. [[2003]] m. patvirtintas [[Gelgaudiškio herbas]].
 
{{adm2|4}}
{{admr|nuo [[1995]] m.|[[Gelgaudiškio seniūnija|Gelgaudiškio seniūnijos]] centras|[[Šakių rajono savivaldybė]]|[[Marijampolės apskritis]]}}
{{adme}}
 
== Architektūra ==
Miestelio gatvių tinklas stačiakampis. Svarbiausi statiniai:
* [[1868]] m. pastatyta mūrinė neogotikinė [[Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia]], jos varpas išlietas [[1695]] m., meistras S. Šoris.
* [[XIX a.]] neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku, valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
** [[1846]] m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais [[rizalitas|rizalitais]] ir [[flygelis|flygeliu]], pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis [[kolona|kolonomis]]. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau amfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
**Kiti dvaro pastatai: [[kumetynas]], [[svirnas]], [[oranžerija]], [[virtuvė]], [[oficina]], [[bokštas]], [[tvartas]], [[rūsys]].
 
=== Pavadinimo kilmė ===
 
== Gyventojai ==
[[1599]] m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 [[dūmas|dūmų]]. [[1827]] m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
{{dem|kolon=48|till=3000|inc=1000|incmin=200
|1827|231
|1897|691
|1923|613
|1959|1200
|1970|1732
|1979|2018
|2001|2029}}
 
== Žymūs žmonės ==
==Švietimas ir ugdymas==
Gelgaudiškyje gimė:
* [[Gelgaudiškio vidurinė mokykla]]
* [[Edgaras Pilypaitis]], Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[Gelgaudiškio specialioji mokykla]]
* biblioteka (nuo [[1941]] m.)
 
== Sportas ==
* [[FK Gelgaudiškis]] (futbolas)
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
51 001

pakeitimas