Antanas Paknys: Skirtumas tarp puslapio versijų

metais, išėjus į pensiją po ilgamečio darbo Petrašiūnų elektrinėje ir įsijungus į

Prienų eksperimentinės sklandytuvų gamyklos veiklą aštuntame praėjusio

Antanas Paknys gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Rokiškio apskrities Južintų

valsčiaus Pakniškio vienkiemyje. Įstojęs 1929 metais į Kauno Aukštesniąją

mokykloje. Spalio mėnesį A. Paknys įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją

– “A pilotas”, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30

1933 m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas Nidoje, kur yra

geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą

Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji:

T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas

Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais

paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo “A”, “B”, ir “C” kvalifikacijas.

Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė “B” piloto kvalifikaciją (5 sklendimai,

1934 metais Nidoje jis išlaikė “C” piloto egzaminą (5 minučių skriejimas

šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais

penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais

lėktuvu. Kaune išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio

1935 metais toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo

mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato

mokyklos budėtoju per 1935/36 metų žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti

savo sklandytuvą “Uodą”, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200

Tą pačią vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį

sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir

skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu

parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu

1937 metais darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną

konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 “Nerija”, o 1938 metais, kartu su A.

Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą “Termikas”, su kuriuo

Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą

nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje.

dirbo įvairius darbus, kol 1980 metais buvo įpareigotas sukurti naują 5

mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip 1981 m. gimė mokomasis sklandytuvas

“Strazdo” tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis 1982 m. sausio 21 d.

Jo darbą tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.<br />