Galšia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ru:Гольшаны |
šaltinis |
||
Eilutė 2:
|pavadinimas = Alšėnai
|origpavadin = {{be|Гальшаны}}
|paveikslėlis = Halšany Castle 02.jpg
|paveikslėlio tekstas = Alšėnų pilies griuvėsiai
|herbas = Halszany herb.gif
|vėliava =
Eilutė 21:
}}
'''Alšėnai''' (arba '''Galšia''') –
== Istorija ==
1,5 km į šiaurės rytus nuo Alšėnų yra [[XII a.]] – [[XIV a.]] [[baltai|baltų]] piliakalnis, kuriame, pasak legendos, kurią pateikia [[Bychovco kronika]] <ref>[http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm Bychovco kronika, 135 p.]</ref>, Lietuvos kunigaikščio Romunto (Romano) sūnus ir [[Narimantas (Romunto sūnus)|Narimanto]], [[Daumantas Pskoviškis|Daumanto]], [[Giedrius|Giedriaus]] ir [[Traidenis|Traidenio]] brolis [[Alšis]] (''Holsza'') ''prie Karobio upės, įkūrė miestą; atsikėlė iš ten, ėmė kunigaikščiauti ir pasivadino Alšėnų kunigaikščiu''.
Nuo [[XIII a.]] Alšėnai buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] Alšios (Galšios) dalinės kunigaikštystės centras. Nuo [[XIV a.]] pabaigos Alšėnus valdė [[Alšėniškiai|Alšėnų kunigaikščių]] giminė. Jos pradininkas [[Jonas Alšėniškis]] apie [[1390]] m. savo valdose pastatė pilį, prie pilies įsikūrė miestelis. [[XV a.]] pradžioje pastatyta pirmoji bažnyčia. [[XVI a.]] antroji pusėje [[Bagdonas Sapiega]] ją atidavė [[reformatai|reformatams]], vėliau grąžinta [[katalikai|katalikams]].{{šaltinis|{{VLE|VI|369|Petras Gaučas|Galšia }}}}
Pasak legendos ([[Bychovco kronika]] <ref>[http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm Bychovco kronika, 135 p.]</ref>), miestelį įkūrė Lietuvos kunigaikščio Romunto sūnus ir [[Narimantas (Romunto sūnus)|Narimanto]], [[Daumantas Pskoviškis|Daumanto]], [[Giedrius|Giedriaus]] ir [[Traidenis|Traidenio]] brolis [[Alšis]] (''Holsza''). Matyt, tuos laikus mena [[XII a.]]- [[XIV a.]] piliakalnis, apie 1,5 km į rytus nuo Alšėnų. Nuo XIV a. pabaigos kunigaikščių [[Alšėniškiai|Alšėniškių]] valdomos Alšėnų dalinės kunigaikštystės centras. [[Jonas Alšėniškis]] apie [[1390]] m. savo valdose pastatė pilį, prie pilies įsikūrė miestelis. [[1533]] m. [[Povilas Alšėniškis]], siekdamas [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] vietos, miestelį perleido karalienei [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]], o ši savo favoritei Elenai Dubovickai, kurios vyras buvo [[Naugarduko vaivada]] [[Povilas Sapiega]]. Jų įpėdinis [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] vice[[kancleris]] [[Povilas Steponas Sapiega]] [[1610]] m. ant Olšankos upelio kranto pastatė vienus gražiausių [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[barokas|barokinius]] pilies rūmus, [[1618]] m. trinavę barokinę [[pranciškonai|pranciškonų]] bažnyčią (perstatyta [[XVIII a.]] viduryje).<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]]. 1 t., Vilnius, Mokslas, 1976 m., 170 psl.</ref> Pilis turėjo šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją, pilies menės buvo puoštos [[italai|italų]] meistrų [[freska|freskomis]], grindys dengtos [[terakota]]. Prie pilies buvo iškasti trys ežerai, kurių dugnas išklotas plytelėmis. Sapiegų rezidencijoje buvo turtinga biblioteka ir paveikslų galerija.▼
▲
Vėliau pilis buvo kelis kartus perstatyta, tačiau [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu ji buvo apiplėšta ir padegta. Pilies dalis nebebuvo atstatoma. XIX a. ji atiteko Žabų giminei, o [[1880]] m. paskutinis pilies savininkas Gorbanovas išardė dalį sienų karčiamos statybai.▼
▲Vėliau pilis buvo kelis kartus perstatyta, tačiau [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu ji buvo apiplėšta ir padegta. Pilies dalis nebebuvo atstatoma. [[XIX a.]] ji atiteko Žabų giminei, o [[1880]] m. paskutinis pilies savininkas Gorbanovas išardė dalį sienų karčiamos statybai.
Bažnyčios požemiuose [[marmuras|marmuriniuose]] buvo palaidotas bažnyčios fundatorius ir trys jo žmonos, tačiau [[1970]] m. palaikai išvežti į [[Minskas|Minsko]] Baltarusijos senovės istorijos ir kultūros muziejų.
[[1618]] m. [[Povilas Sapiega]] pastatydino naują barokinę trinavę bažnyčią ir įkūrė pranciškonų vienuolyną, kurį [[1832]] m. Rusijos imperijos valdžią po [[1831 m. sukilimas|sukilimo]] uždarė. Prie vienuolyno įkurta mokykla. Nuo [[XVI a.]] veikė ir [[stačiatikiai|stačiatikių]] cerkvė.
Iki [[1795]] m. Alšėnai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, [[1795]]–[[1915]] m. valdė [[Rusijos imperija]]. Nuo [[XIX a.]] antros pusės – Alšėnų valsčiaus centras. [[1920]] m. nustačius Lietuvos valstybinę sieną su [[Rusija]], Alšėnai priskirti [[Lietuvos Respublika]]i. [[1920]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]]. Nuo [[1939]] m. Alšėnai priklauso [[Baltarusija]]i. [[1942]]–[[1944]] m. nacių okupacinė administracija Alšėnų valsčių buvo priskyrusi [[Lietuvos generalinė sritis|Lietuvos generalinei sričiai]]. {{šaltinis|{{VLE|V|369|Petras Gaučas|Galšia}}}}
{{adm
|[[1566]]–[[1795]] m.|[[Ašmenos apskritis]], [[Vilniaus vaivadija]]
|[[1863]]–[[1915]] m.|[[Alšėnų valsčius]], [[Vilniaus gubernija]], [[Rusijos imperija]]
|[[1920]]–[[1939]] m.|[[Alšėnų valsčius]], [[Ašmenos apskritis]], [[Vilniaus vaivadija]]
|[[1941]]–[[1944]] m.|[[Alšėnų valsčius]], [[Lietuvos generalinė sritis]]
|nuo [[1944]] m. |[[Ašmenos rajonas]], [[Gardino sritis]]}}
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=3000|inc=1000|incmin=50
|1892|1855
|1897|2883
|1926|1702
|1970|1745
|1993|1277
|2006|1075}}
== Lietuviai ==
Miestelis yra lietuviškų vietovardžių areale. Maždaug iki [[XVIII a.]] pradžios (iki [[maras|maro]]) Alšėnų apylinkių gyventojų daugumą sudarė lietuviai, išskyrus baltarusių pleištą palei Gaišią į pietryčius nuo Alšėnų. Per [[XVII a.]] šeštojo dešimtmečio ir [[XVIII a.]] pradžioje karus, badą ir marą daug apylinkių gyventojų išmirė, į jų vietą dvarininkai atkėlė daugiausia baltarusių. Slavėjimą stiprino ir vienuoliai [[pranciškonai]]. [[XIX a.]] viduryje tik apie 1/5 parapijos, daugiausia jos vakarinės dalies gyventojų kalbėjo lietuviškai.
Alšėnų apylinkių gyventojų absoliuti dauguma ir [[XIX a.]] antroje pusėje – [[XX a.]] kalbėjo (ir tebekalba) baltarusiškai, tačiau [[XIX a.]] jie save vadino ''litvinais''. Tikintieji daugiausia [[katalikai]]; jie visą laiką vyravo, pvz., [[1919]] m. jų buvo 75,4%, stačiatikių – 18,9%, judėjų – 5,7%, o minėtame slaviškų vietovardžių pleište – katalikai ir stačiatikiai. Lietuvių kalbininkų duomenimis, Gaišios valsčiaus lietuviškus pavadinimus turinčios gyvenvietės [[1939]]–[[1940]] m. sudarė 51,6%. {{šaltinis|Petras Gaučas. Galšia. VLE}}
== Architektūra ==
* Barokinių rūmų ([[XVII a.]] pirmoji pusė) griuvėsiai,
* Barokinė trinavė Pranciškonų bažnyčia ([[1618]] m., perstatyta [[XVIII a.]] vid.),
* Šv. Jurgio cerkvė ([[XX a.]] pradžia).
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Halšany Castle 04.jpg|Pilies griuvėsiai
Vaizdas:Halšany Castle 08.jpg|Pilies galerija šiandien
| |||