Vikipedija

Daugai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Atšauktas naudotojo 78.57.148.194 (Aptarimas) darytas keitimas 2912191
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
šaltinis
Eilutė 6:
|vėliava =
|PL=54|PM=21|PS=30|IL=24|IM=20|IS=40
|apskritis = Alytaus
|savivaldybė = Alytaus rajono
|įkurtas =
Eilutė 22:
}}
 
'''Daugai''' – [[miestas]] [[Alytaus rajonas|Alytausrajono rajonesavivaldybė]]s teritorijoje, 2022 km į rytus nuo [[Alytus|Alytaus]] ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo [[Varėna|Varėnos]], netoli Vilniaus–Alytaus plento [[Vilnius]]–Alytus. [[Urbanistikos paminklas]]. [[Daugų seniūnija|Seniūnijos]] centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje. Yra paštas.
 
== Geografija ==
Mieste stovi [[Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia|Dievo Apvaizdos bažnyčia]] (nuo 1862 m.), išlikusi turgaus aikštė, yra [[Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla|V. Mirono vidurinė mokykla]], meno mokykla, Daugų žemės ūkio mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros namai, biblioteka (nuo [[1939]] m.), poliklinika ir ligoninė, daug prekybos ir kitų įmonių.
 
Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve ([[Dzūkų aukštuma]]). Iš trijų pusių miestą supa ežerai [[Didžiulis (Alytaus r.)|Didžiulis]] ir [[Padaugėlaitis]], apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso [[Salos kalnas]] (arba [[Daugų piliakalnis]]), [[Mergos akmuo]]. Greta miesto yra įsikūręs ir [[Daugų kaimas]].
 
== Istorija ==
ManomaĮ šiaurę nuo Daugų, kadDidžiulio vietovėjeežero gyventašiaurinės jauatšakos erųkyšulyje sandūrojeyra [[I tūkstantmetis|I tūkstantmečio]] – [[XIV a.]] [[Daugų piliakalnis]] {{šaltinis|Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)}}. Patys Daugai minimi nuo XIII–XIV[[XIII amžiausa.]] – [[XIV a.]], pro juos į [[Trakai|Trakus]] ir [[Vilnius|Vilnių]] žygiuodavo [[teutonai|kryžiuočiai]]. Čia[[XIV buvoa.]] Lietuvos– valdovų[[XV a.]] Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad [[Vytautas Didysis|Vytauto]] laikais ([[1392 ]]– [[1430]] m.) buvo pastatyta pirmoji [[Daugų bažnyčia]]. [[1457]] m. (gal ir jaunuo [[1422]] m.) buvo [[Daugų valsčius|valsčiaus]] centras. [[1503]] m. [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje jau vadinami miestu. [[XVIII a.]] pradžioje ėmėpo prarastikarų, buvusiąbado svarbąir maro visai neliko gyventojų, norsmiestas XVIIIprarado abuvusią svarbą. viduryjeTodėl vėl[[1742]] pradėjom. plėstisgavo irturgaus oficialiaiprivilegiją. [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo]] teisesir [[Daugų herbas]] gavosuteikti [[1792]] m. [[balandžio 26]] d. (kartu gavo ir [[Daugų herbas|herbą]]). Tuomet jau veikė mokykla.▼
 
Gyventojai aktyviai dalyvavo [[1863 sukilimas|1863 m. sukilime]]. [[1863]] m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s daliniais. [[1897]]–[[1950]] m. valsčiaus centras. [[1906]] m. ir [[1925]] m. Daugai degė. [[1919]] m. ties Daugais vyko [[Lietuvos kariuomenė]]s kovos su [[Tarybų Rusija|Tarybų Rusijos]] kariuomene.
▲Manoma, kad vietovėje gyventa jau erų sandūroje. Daugai minimi nuo XIII–XIV amžiaus, pro juos į [[Trakai|Trakus]] ir [[Vilnius|Vilnių]] žygiuodavo [[teutonai|kryžiuočiai]]. Čia buvo Lietuvos valdovų įtvirtintas medžioklės dvaras. Manoma, kad [[Vytautas Didysis|Vytauto]] laikais (1392 – 1430 m.) buvo pastatyta pirmoji [[Daugų bažnyčia]]. [[1457]] m. (gal ir jau [[1422]] m.) buvo [[Daugų valsčius|valsčiaus]] centras. [[1503]] m. [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje jau vadinami miestu. XVIII a. pradžioje ėmė prarasti buvusią svarbą, nors XVIII a. viduryje vėl pradėjo plėstis ir oficialiai [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teises]] gavo [[1792]] m. [[balandžio 26]] d. (kartu gavo ir [[Daugų herbas|herbą]]). Tuomet jau veikė mokykla.
 
Istorijos šaltiniuose Daugų parapijinė mokykla paminėta 1777 m., nuo [[1863]]m. valdinė pradžios mokykla, [[1944]]–[[1947]] m. progimnazija, [[1947]]–[[1949]] m. gimnazija, nuo [[1949]] m. vidurinė mokykla, nuo [[2000]] m. [[Daugų Vlado Mirono vidurinė mokykla]].
Gyventojai aktyviai dalyvavo [[1863 sukilimas|1863 m. sukilime]]. F. Kolyškos būriai kovojo su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno jau 1288 žmonės, iš jų 511 - [[Žydai|žydų tautybės]]. Iki [[1905]] m. gyventojų dar padaugėjo jų buvo 1630.▼
 
Sovietmečiu[[1929]] m. įkurtas Daugų technikumas, [[1960]]–[[1975]] m. Daugų tarybinis ūkis- – technikumas., [[19981990]]–[[2002]] m. atkurtasDaugų žemės ūkio mokykla, nuo [[2002]] m. [[Daugų herbastechnologijų ir verslo mokykla]]. [[1939]] m. įsteigta biblioteka.
 
[[1941]] m., [[1945]] m. ir [[1949]] m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo [[1945]] m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, [[1949]]–[[1952]] m. – Kazimieraičio rinktinė, iki [[1949]] m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.
 
[[1950]]–[[1959]] m. rajono, [[1950]]-[[1992]] m. apylinkės centras. [[1980]] m. įkurta [[Daugų meno mokykla]], yra vaikų darželis, zoniniai kultūros namai, poliklinika ir ligoninė. {{šaltinis|{{VLE|IV|515|[[Vincas Brazauskas]], [[Algimantas Miškinis]]|Daugai}}}}
 
[[1998]] m. atkurtas [[Daugų herbas]].
 
{{adm2|4}}
{{admr|carmetis[[1897]]–[[1915]]|r2=2|[[Daugų valsčius|Daugų valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1919]] – [[1950]] m.|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|[[1950]] – [[1953]] m.|r2=3|[[Daugų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Daugų rajonas|Daugų rajono]] centras|[[Vilniaus sritis]]}}
eilutė 47 ⟶ 54:
=== Pavadinimo kilmė ===
 
[[teutonaiKryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|Kryžiuočių]] karo kelių į Lietuvą aprašymuose]] [[1384]] m. minimi ''Dowge''. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, nuo ''Daugas'' daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Kita vertus, [[Druskininkai|Druskininkų]], [[Leipalingis|Leipalingio]] ir [[Rakainiai|Rakainių]] apylinkėse (pietinėje [[Lietuva|Lietuvoje]]) pasitaiko pavardė ''Daugevičius'', galbūt Daugo suslavinta forma.
 
== Architektūra ==
Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie [[1560]] m., išplėsta [[1928]] m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota [[XVI a.]] antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota [[XX a.]] pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai ([[XX a.]] pirmos pusės).
 
[[Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia]] – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta [[1862]] m., architektas Tomas Tišeckis. {{šaltinis|{{VLE|IV|515|[[Algimantas Miškinis]]|Daugai}}}}
 
Išlikusi turgaus aikštė.
 
== Ekonomika ==
 
Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.
 
== Gyventojai ==
▲Gyventojai aktyviai dalyvavo [[1863 sukilimas|18631662]] m. sukilime]].Dauguose F.buvo Kolyškos59 būriaisodybos, kovojo217 sugyventojų, caro[[1738]] kariuomenem. – 32 šeimos. [[XIX a.]] pabaigoje Dauguose gyveno jau 1288 žmonės, iš jų 511 - [[Žydai|žydų tautybės]]. Iki [[1905]] m. gyventojų dar padaugėjo jų buvoiki 1630.
{{dem|kolon=48|till=3000|inc=1000|incmin=200
|1833|368
|1880|833
|1897|1288
|1959|1287
|1970|1384
|1979|2054
|1989|21442790
|2001|1458}}
 
eilutė 59 ⟶ 82:
* [[FK Daugis Daugai]] (futbolas)
 
== IšnašosŠaltiniai ==
{{ref}}
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Daugai"