Čiornaja Padina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Barzdonas pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas) |
šaltinis |
||
Eilutė 1:
{{city/Rusijos miestas
'''Čiornaja Padina''' ({{ru|Чёрная Падина}}), vietos [[lietuviai]] vadina '''Černapadinė''' – kaimas [[Rusija|Rusijoje]], [[Saratovo sritis|Saratovo srityje]], Jeršovo rajone.▼
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Чёрная Падина
|paveikslėlis =
|paveikslėlio tekstas =
|herbas =
|vėliava =
|long=47.88185|lat=51.02660
|PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
| UTC=
| UTCv=
|valstRegionoVardas = Sritis
|valstRegionas =Saratovo sritis
|rajonas = Jeršovo
|įkurtas =
|vadovotitulas = |vadovas =
|gyventojumetai = |gyventoju =
|plotas =
|altitudė =
|pastokodas =
|telkodas =
|tinklalapis =
|vikiteka =
|globėjas =
|kirč-l =
}}
▲'''Čiornaja Padina''' ({{ru|Чёрная Падина}}), vietos [[lietuviai]] vadina '''Černapadinė''' – [[kaimas]] [[Rusija|Rusijoje]], [[Saratovo sritis
== Istorija ==
Kaimą įkūrė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvių tremtinių šeimos, iš įvairių Lietuvos vietų ([[Utena]], [[Užpaliai]], [[Dusetos]], mažiau: [[Baisogala]], [[Švenčionys]], [[Vilkaviškis]] ir jų apylinkės) etapu atvarytos ir įkurdintos vadinamojoje Kazachų stepėje. Iš pradžių tremtiniai gyveno žeminėse, vėliau iš molingos žemės pasistatė trobesius, miško medžiagą ir geležį pirkdavo iš Pavolgio vokiečių. Didesnioji tremtinių dalis įsikūrė Čiorna Padinoje, iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] čia buvo daugiau, kaip 100 lietuvių ūkių. Kiti įkurdinti 30 km nuo Čiorna Padinos, Tolovkoje (apie 60 ūkių). Netrukus Čiorna Padinos lietuviai už 12 km įkūrė trečią kaimą – Litovką (25 ūkiai).
Derlingos žemės tremtiniams leista imti tiek, kiek sugebės apdirbti, todėl lietuviai čia įkūrė nemažai didelių ūkių, po 80-200 ha, daugelis darbams samdė vietinius rusus. [[1870]]–[[1938]] m. veikė lietuviška mokykla, dab. pagrindinė mokykla. Po [[1917]] m. [[spalio perversmas|spalio perversmo]] dalis Čiorna Padinos lietuvių žuvo [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]]. [[1920]]–[[1921]] m. – 1/4 šeimų grįžo į Lietuvą; grįžti ragino iš Lietuvos nuvykusi delegacija. Per [[1929]]–[[1930]] m. prasidėjusią kolektyvizaciją apie 1/3 likusių lietuvių buvo ištremta arba sunaikinta kaip buožės, į jų vietą atkelta rusų ir kitų tautybių žmonių.
[[XIX a.]]-[[XX a.]] sandūroje pastatyta medinė katalikų bažnyčia, jai [[JAV lietuviai]] dovanojo vargonus. [[1934]] m. bažnyčia paversta grūdų sandėliu, apie [[1965]] m. nugriauta.
[[1963]] m. į Čiorna Padiną atvyko pirmoji lietuvių lingvistinė tautosakinė ([[Norbertas Vėlius]] tyrė vietos lietuvių tautosaką, [[Aloyzas Vidugiris]] – kalbą. [[1988]] m., [[1989]] m., [[1990]] m., [[1991]] m., [[1994]] m. ir [[1997]] m. vyko Lietuvos mokslo ir kultūros darbuotojų ekspedicijos. {{šaltinis|{{VLE|IV|357|[[Aloyzas Vidugiris]]|Čiornaja Padina}}}}
[[1963]] m. kaime gyveno 40 lietuvių šeimų, apie 100 žmonių, [[1994]] m. buvo 24 lietuvių sodybos.
== Žymūs žmonės ==
Čiornaja Padinoje gimė verslininkas [[Juozas Kazickas]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||