Meksikos užkariavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Bot: de:Spanische Eroberung Mexikos is a good article |
|||
Eilutė 134:
Saguno manuskripte rašoma, jog Moktesuma Kortesą pats apibarstė gėlėmis iš savo sodų, tuo parodydamas didžiausią pagarbą, nors Kortesas to galbūt ir nesuprato. Vis dėlto abejojama, ar imperatorius tikrai pasitiko Kortesą ant Didžiojo kelio, kadangi įvairūs jo sukurti draudimai ir apribojimai neleido net jam pačiam taip elgtis. Visų pirmiausia, Moktesumai maitinantis, prieš jį stovėdavo didžiulis šydas, kad nei rūmininkai, nei tarnai nepamatytų jo valgančio. Buvo ir kitų apribojimų dėl žiūrėjimo į imperatorių ar lietimosi prie jo, todėl sunku patikėti, kad purvini ir neišprusę ispanų kariai būtų buvę taip garbingai priimti į miestą, ar kad pats Moktesuma būtų juos pasitikęs. Taip pasielgiant, Moktesumos autoritetas žmonių akyse būtų labai smukęs.
Keista, kad arogantiškas imperatorius taip greitai supaprastėjo ir tapo „nuolankiu Kecalkoatlio tarnu“. Visus draudimus ir apribojimus savo valdymo laikotarpiu sukūrė Moktesuma,
Moktesuma buvo paruošęs ispanams ir jų vietiniams sąjungininkams savo tėvo Aicotlo rūmus. Kortesas paprašė Moktesumos daugiau aukso dovanų, kad galėtų jų nusiųsti Karoliui V, taip parodydamas savo ištikimybę jam. Jis taip pat pareikalavo, kad nuo pagrindinės miesto piramidės-šventyklos būtų nuimti du dideli stabai ir nuvalytas aukų dievams kraujas, o vietoj jų pastatytos [[Šv. Mergelė Marija|Šv. Mergelės Marijos]] ir [[Šv. Kristoforas|Šv. Kristoforo]] maldyklos. Visi jo reikalavimai buvo įgyvendinti. Kortesas tuomet suėmė Moktesumą jo paties rūmuose, taip norėdamas apsisaugoti nuo galimo actekų maišto ir pareikalavo didžiulės išpirkos auksu, kuri Kortesui buvo sumokėta.
|