Stanislovas Paberžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Nuorodos: -neveikianti nuoroda
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Gimė geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje. [[1932]] m. išvyko gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur jau gyveno vyresnysis brolis, vėliau [[kunigas]] Ignas Paberžis ([[1912]]–[[-1999]] m.). Mokėsi Klaipėdos [[Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija|Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje]]. Brolis futbolininkas pakvietė į [[KSS Klaipėda|Klaipėdos sporto sąjungos (KSS)]] klubo jaunių komandą. Debiutas [[1933]] m. kovo mėnesį buvo sėkmingas. KSS nugalėjo [[Spielvereinigung Klaipėda|„Spielvereinigung“]] futbolininkus 6:2, o S. Paberžis įmušė net tris įvarčius.
 
Gimė geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje. [[1932]] m. išvyko gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur jau gyveno vyresnysis brolis, vėliau [[kunigas]] Ignas Paberžis ([[1912]]–[[1999]] m.). Mokėsi Klaipėdos [[Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnazijoje]]. Brolis futbolininkas pakvietė į [[KSS Klaipėda|Klaipėdos sporto sąjungos (KSS)]] klubo jaunių komandą. Debiutas [[1933]] m. kovo mėnesį buvo sėkmingas. KSS nugalėjo [[Spielvereinigung Klaipėda|„Spielvereinigung“]] futbolininkus 6:2, o S. Paberžis įmušė net tris įvarčius.
 
[[1935]] m. mokslus tęsė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], ją [[1936]] m. baigęs mokėsi Klaipėdos prekybos institute. Šiauliuose dvejus metus žaidė [[Žiežirba Šiauliai|„Žiežirbos“]] komandoje, po to perėjo į [[Sakalas Šiauliai|„Sakalą“]] ir jam atstovavo dvejus metus. Besimokydamas institute vėl tapo [[KSS Klaipėda|KSS]] žaidėju ir su šia komanda [[1937]] bei [[1938]] m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį.
eilutė 9 ⟶ 8:
1937 m. [[liepos 8]] d. pirmą kartą pakviestas į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų futbolo rinktinę]], kuri žaidė draugiškas rungtynes su [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktine]] ir pralaimėjo 0:2. S. Paberžio spirtas kamuolys pataikė į rumunų vartų skersinį. Tais pačiais metais KSS uostamiestyje per draugiškas rungtynes įveikė [[Ajax Amsterdam|Amsterdamo „Ajax“]] klubą. Olandai klaipėdiečius pasikvietė pas save ir atsirevanšavo.
 
[[1939]] m. Klaipėdą aneksavo hitlerinė [[Vokietija]], todėl S. Paberžis persikėlė į [[Kaunas|Kauną]] ir gynė [[LFLS Kaunas|Kauno LFLS]] garbę. [[1940]] m. Lietuvą užėmus [[TSRS]]Raudonoji armija|SSRS kariuomenei]], žaidė Pabaltijo karinės apygardos rinktinėje, kuri [[Ryga|Rygoje]] rezultatu 3:2 nugalėjo [[Maskva|Maskvos]] karinės apygardos rinktinę.
 
[[1947]]–[[1951]] m. [[Dinamo Vilnius|Vilniaus „Dinamo“]], vėliau [[Spartakas Vilnius|„Spartako“]] meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. [[1949]] m. S. Paberžiui vienam pirmųjų mūsų šalies futbolininkų buvo suteiktas TSRSSSRS sporto meistro vardas.
 
Baigęs aktyviai sportuoti treniravo [[Spartakas Vilnius|Vilniaus „Spartako“]], [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] ir [[Saliutas Vilnius|„Saliuto“]] komandas. [[1956]] m. Lietuvos futbolo rinktinės treneris. Vėliau užėmė atsakingas pareigas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) ir respublikinėje „Žalgirio“ taryboje. Nuo [[1965]] m. organizuoja geriausio Lietuvos futbolininko rinkimus. [[1968]] m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Laikraščio „Sportas“ priedo „Futbolas: 7 dienos“ kuratorius. [[2004]] m. už nuopelnus Lietuvos futbolui apdovanotas LFF ordinu.
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos futbolininkai|Paberžis, Stasys]]}}
[[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos sporto žurnalistai]]