Senovės laikais Bitėnai buvo sielininkų ir keliaujančiųjų Nemunu poilsio vieta; buvo smuklė. [[1490]] m. ir [[1540]] m. vadinta {{de|Bitten}}, nuo [[1785]] m. šiaurinė, už Bitės upelio esanti dalis vadinta Bitėnais-Užbičiais (''Bittenen Uszbittschen''), kitapietinė dalis – Bitėnais-Šilėnais (''Bittehnen Schillehnen''). <ref>[http://wiki-de.genealogy.net/Bittehnen Bittehnen. GenWiki]</ref> [[XVIII a.]] įkurta pradžios mokykla. Per lietuvių tautinį atgimimą Bitėnai tapo svarbiu [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] leidimo ir platinimo centru. Šį darbą su [[Jurgis Mikšas|J. Mikšu]], [[Jonas Šliūpas|J. Šliūpu]] ir kitų dirbo Bitėnuose gyvenęs M. Jankus. Nuo [[1883]] m. Bitėnuose buvo lietuvių spaudos, daugiausia mėnraščio [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], sandėlis. [[1892]]–[[1909]] m. veikė iš [[Tilžė]]s atkelta Jankaus spaustuvė; buvo leidžiami 6 laikraščiai, išspausdintos 104 knygos. [[1944]] m. vokiečiai į Rytų Prūsijos gilumą evakavo Bitėnų gyventojus. Per karą sudegė apie 80% pastatų, tarp jų ir M. Jankaus namas su spaustuve; [[1998]] m. spaustuvė atstatyta. Nuo [[1981]] m. buvusios Bitėnų mokyklos patalpose veikia [[Martyno Jankaus memorialinis muziejus]], M. Jankaus spaustuvės vietoje pastatytas ąžuolinis obeliskas su sustingusiu varpu viršūnėje (architektas [[Giedrutis Laucius]]).{{šaltinis|{{VLE|III|250|Virginija Veivenenė|Bitėnai }}}}
