Irmija Zaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Irmija Zaksas''' (g. [[1919]] m. [[kovo 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – sovietinis lietuvių [[filosofija|filosofas]], [[marksizmas|marksistiniu]] požiūriu kritikavęs [[religija|religiją]], ateizmo propoguotojas, ortodoksinis marksistas, marksizmo- leninizmo specialistas, užsiėminėjo ardomąja veikla pokario Lietuvoje.

▲[[1941]]–[[1945]] m. Raudonosios armijos karys. [[1948]]–[[1963]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas, [[1963]]–[[1976]] m. Kauno medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas, (1965 m.)pirmasis gavo filosofijos daktaro laipsnį okupuotoje Lietuvoje, taip pat ir jo 1955 metais įkelta kandidato disertacija apie materializmo kovą prieš religines- idialistines pažiūras biologijos moksle Lietuvoje, [[1968]] m. profesorius. [[1976]] m. perėjo į [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] Filosofijos, [[sociologija|sociologijos]] ir [[teisė]]s institutą.

▲'''Marksistinė''' religijos traktuotė atrado savo apologetų Lietuvoje dar iki marksistinei doktrinai galutinai įsitvirtinant kaip oficialiai Sovietų Sąjungos ideologijai. Sovietinis filosofas Irmija Zaksas teigė, kad žmones atsigręžti į religiją skatina bejėgiškumas. Jis kritikavo katalikų bažnyčios pažiūras į rasizmą ir eugeniką, religines idealistines koncepcijas biologijoje (pažiūras į gyvybės esmę ir gyvosios gamtos evoliuciją), skelbė, kad antgamtinis religijos charakteris yra fantastinis, iliuzinis ir todėl žalingas. Anot šio teoretiko, žvelgiant iš ateisto perspektyvos, religingo žmogaus [[pasaulis]] yra tarsi sudvejintas, o šis dualizmas yra kiekvienos religijos conditio sine qua non, vedanti žmogų į patį giliausią susvetimėjimą su „šiuo“ (jutiminiu) pasauliu ir tikrąja (visuomenine) žmogaus paskirtimi. Pagal marksistus, pamatinis religijos dualumas, kaip egzistencinio nerimo ir socialinio neveiksnumo prielaida, gali būti dekonstruotas, jei parodytume ideologinį jo pobūdį, o susvetimėjimą įveiktume kūrybišku produktyvumu.