Istoriografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
== Istoriografijos raida ==
 
Pirmosios [[Chronologija|chronologijos]] atsirado dar [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] ir [[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]], tačiau jų sudarytojų vardai mums nežinomi.
Istoriografija prasideda Graikijoje nuo Hekatėjo Miletiečio ir Herodoto. Herodotas aiškina, kodėl ėmėsi rašyti savo Istoriją: tam, kad žmonių žygdarbiai nepasimestų amžių glūdumoje. Jis norėjo išlaikyti atmintį apie graikų ir barbarų žygius. Kitų Antikos istorikų kūrybos motyvai kitokie. Pvz., Tukididas siekė parodyti amžiną kovą už valdžią, kuri jo nuomone buvo esminis žmogaus prigimties bruožas. Polibijus tvirtino, kad pasaulio istorijos galutinis ir aukščiausias vystymosi taškas yra Romos imperija; savo knygas jis rašė, nes manė, kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime. Titas Livijus istorijoje ieškojo "modelio mums ir mūsų šaliai".
 
===Helenizmo pasaulis===
Istoriografija prasideda Graikijoje nuo Hekatėjo Miletiečio ir Herodoto. Herodotas aiškina, kodėl ėmėsi rašyti savo Istoriją: tam, kad žmonių žygdarbiai nepasimestų amžių glūdumoje. Jis norėjo išlaikyti atmintį apie graikų ir barbarų žygius. Kitų Antikos istorikų kūrybos motyvai kitokie. Pvz., Tukididas siekė parodyti amžiną kovą už valdžią, kuri jo nuomone buvo esminis žmogaus prigimties bruožas. Polibijus tvirtino, kad pasaulio istorijos galutinis ir aukščiausias vystymosi taškas yra Romos imperija; savo knygas jis rašė, nes manė, kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime. Titas Livijus istorijoje ieškojo "modelio mums ir mūsų šaliai".
 
===Romėnų pasaulis===
 
Polibijus tvirtino, kad pasaulio istorijos galutinis ir aukščiausias vystymosi taškas yra Romos imperija; savo knygas jis rašė, nes manė, kad istorijos tyrimais gauta patirtis yra geriausias vadovas gyvenime. Titas Livijus istorijoje ieškojo "modelio mums ir mūsų šaliai".
 
=== Šiuolaikinis pasaulis ===
 
Klasifikuojant istoriografijos raidą, esmine ašimi tampa ''istorizmas'', nes sukūrus [[istorija|istorijos metodą]] bei įtraukus istoriją į universitetų studijų programas, istoristinė istoriografinė tradicija pirmoji atsiribojo nuo istoriografinio literatūrinio žanro ir pareiškė pretenziją tapti dalimi [[mokslas|mokslo]]. Todėl istoriografijos raidoje skiriama: 1. ikiistoristinė epocha, 2. istorizmas ir 3. postistoristinė epocha (anot J. Rüseno, ''istorizmo įveika'').