TSRS Aukščiausioji Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kalbų santrumpų šablonai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Знак депутата ВС СССР.jpg|thumb|TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputato ženklelis]]
'''TSRS Aukščiausioji Taryba''' ([[Rusų kalba|rus.]] Верхо́вный Сове́т СССР, ''
TSRS Aukščiausioji Taryba buvo sudaryta iš dvejų rūmų:▼
==Rinkimai==
[[1938]]—[[1989]] m. TSRS aukščiausiosios Tarybos nariai buvo renkami tiesioginių rinkimų būdu ir paprastai rinkdavosi į sesijas du kartus per metus. 1989—[[1991]] m. tsi jau buvo nuolat veikiantis [[parlamentas]], renkamas [[TSRS Liaudies deputatų suvažiavimas|TSRS Liaudies deputatų suvažiavime]]. Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų kadencija [[1936]]-[[1977]] m. buvo 4 m., 1977-[[1991]] m. - 5 metai.
==Rūmai==
▲TSRS Aukščiausioji Taryba buvo sudaryta iš dvejų lygiateisių rūmų:
* [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos taryba|Sąjungos Tarybos]], kurioje vienas deputatas atstovavo 300 000 žmonių Tarybų federacijoje
* [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių taryba|Tautybių Tarybos]], kuri atstovaudavo etnines grupes. Po 32 išrinktus narius iš kiekvienos sąjunginės respublikos (išskyrus autonomines respublikas, autonomines sritis ir autonomines apygardas jos teritorijoje, kurios siuntė savo narius), po 11 iš kiekvienos autonominės respublikos, po penkis iš kiekvienos autonominės srities ir po vieną iš kiekvienos autonominės apygardos.
Vienodo tipo administraciniai vienetai siuntė po tiek pat delegatų, nepaisant gyventojų skaičiaus ar jo dydžio.
Tik Aukščiausioji Taryba turėjo teisę taisyti [[TSRS Konstitucija|TSRS Konstituciją]].
==TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas==
Aukščiausiajai Tarybai vadovavo kiekvieno šaukimo darbo pradžioje abiejų rūmų bendrai iš deputatų tarpo renkamas Prezidiumas. Prezidiumą sudarė [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas|pirmininkas]],pirmininko pirmasis pavaduotojas, 15 pavaduotojų (nuo kiekvienos respublikos po vieną), prezidiumo sekretorius ir dar 20 narių.
Prezidiumas turėjo teisę ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, atšaukti įstatymams prieštaraujančius [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų Tarybos]] nutarimus, įvesti visoje [[TSRS]] ar atskirose jos vietovėse karo padėtį, skelbti pilną ar dalinę mobilizaciją, skelbti karą ir referendumus, skirti TSRS diplomatinius pasiuntinius ir priimti kitų šalių pasiuntinių įgaliojamuosius raštus, taip pat aiškinti įstatymus, atleisti nuo bausmės, suteikti TSRS pilietybę ar ją atimti, steigti TSRS ordinus, medalius, garbės vardus ir jais apdovanoti, įvesti karinius laipsnius ir diplomatinius rangus bei skirti ir atleisti aukščiausią karinę vadovybę. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų Prezidiumas atstovaudavo Tarybą santykiuose su užsienio valsybėmis. Prezidiumas skirdavo ir atleisdavo TSRS ministrus (vėliau patvirtinant AT Tarybos sesijoje). Prezidiumas turėjo teisę paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.
Prezidiumas savo valią išreikšdavo leisdamas įsakus.
== Aukščiausiosios Tarybos sąjunginėse respublikose ==
| |||