Vikipedija

Vladas Mironas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Ooom (aptarimas | indėlis)
8 595 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Vladas Mironas''' ([[1880]] m. [[birželio 22]] d. Kuodiškių k. ([[Rokiškis|Rokiškio]] aps.) - [[1953]] m. [[vasario 17]] d. [[Vladimiras|Vladimire]]) – kunigas, [[Lietuvos nepriklausomybėsNepriklausomybės aktasAktas|Lietuvos Nepriklausomybėsnepriklausomybės akto]] signataras, Lietuvos [[Ministras pirmininkas]] ([[1938]] - [[1939]] m.), [[Lietuvos kariuomenė]]s kapelionas, politinis kalinys.
 
== Biografija ==
 
Vladas Mironas [[1892]] m. baigė [[Panemunis|Panemunio]] pradžios mokyklą, mokymąsi tęsė [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]] (dab. [[Jelgava]], [[Latvija]]), kur susipažino su vyrsniųjųvyresniųjų klasių mikiniaismokiniais, bendramoksliais, o vėliau - bendraminčiais [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]] ir [[Juozas Tūbelis|Juozu Tūbeliu]], priklausiusiais gimnazijoje slapta veikusiai [["Kūdikis" (draugija)|"Kūdikio"„Kūdikio“]] draugijai. [[1896]] m. jie ir būrelis kitų lietuvių moksleivių buvo iš gimnazijos pašalinti už atsisakymą melstis rusiškai. Vėliau daliai moksleivių leista tęsti mokslus, bet V. Mironas į ginmazijągimnaziją nebegrįžo. [[1897]] jis įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. Ją baigė [[1901]] m., iki studijavo [[1904]] m. [[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kur įgijo [[teologija|teologijos]] magistro laipsnį. Įšventintas kunigu grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia iki [[1907]] m. dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo [[Choroszcz|Choroščėje]] ([[Lenkija]]), nuo [[1910]] m. -[[Valkininkai|Valkininkuose]], nuo [[1914]] m. pab. -[[Daugai|Dauguose]], buvo nuo [[1910]] iki [[1929]] m. buvo [[Merkinė]]s dekanas.
 
[[1897]] m. įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. Ją baigė [[1901]] m., iki [[1904]] m. studijavo [[Peterburgas|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kur įgijo [[teologija|teologijos]] magistro laipsnį. Įšventintas kunigus grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Čia iki [[1907]] m. dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo [[Choroščė]]je ([[Lenkija]]), nuo [[1910]] m. - [[Valkininkai|Valkininkuose]], nuo [[1914]] m. pab. - [[Daugai|Dauguose]], nuo [[1910]] iki [[1929]] m. buvo [[Merkinė]]s dekanas.
Atstovaudamas ne itin gausią Vilniaus bendruomenę V. Mironas [[1905]] m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] veikloje. Buvo [[1907]] m. įkurtos [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1905]] - [[1913]] į lietuvių kalbą išvertė D. [[Bączkowski|Bončkovskio]] tikybos vadovėlių kurie J. [[Zawadski|Zavadskio]] spaustuvėje buvo išleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei išeivių naudoti iki pat XX a. 3 deš. ▼
 
▲Atstovaudamas ne itin gausią Vilniaus bendruomenę V. Mironas [[1905]] m. [[gruodžio 4]] - 5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] veikloje. Buvo [[1907]] m. įkurtos [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys. [[1905]] - [[1913]] m. į lietuvių kalbą išvertė D. [[Bączkowski|Bončkovskio]] tikybos vadovėlių kurie J. [[Zawadski|Zavadskio]] spaustuvėje buvo išleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei išeivių naudoti iki pat XX a. 3 deš.
[[1917]] m. padėjo rengti ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] ([[1918]] m. liepos 11 d. pavadinta [[Lietuvos Valstybės Taryba]]) nariu, iki [[1918]] m. vasario 15 d. ėjo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas. [[1918]] m. sausio 26 - 31 d. primininkavo dešimčiai Lietuvos Tarybos posėdžių. [[1918]] m. [[vasario 16]] d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos [[Nepriklausomybės aktas|Nepriklausomybės aktą]]. [[1920]] m. kovo-liepos mėnesiais viešėjo JAV, ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybę.Išrinkus [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]] ir paleidus [[Lietuvos Valstybės Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybą]], signataras grįžo į Daugus▼
 
▲[[1917]] m. padėjo rengti ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] ([[1918]] m. [[liepos 11]] d. pavadinta [[Lietuvos Valstybės Taryba]]) nariu, iki [[1918]] m. [[vasario 15]] d. ėjo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas. [[1918]] m. [[sausio 26]] - 31 d. primininkavopirmininkavo dešimčiai Lietuvos Tarybos posėdžių. [[1918]] m. [[vasario 16]] d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos [[Nepriklausomybės aktas|Nepriklausomybėsnepriklausomybės aktą]]. [[1920]] m. kovo-liepos mėnesiais viešėjo JAV, ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybę.Išrinkus [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]] ir paleidus [[Lietuvos Valstybės Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybą]], signataras grįžo į Daugus
[[1926]] m. gegužės mėn. kaip vienas iš buvusios [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partijos]] - [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvos tautininkų sąjungos]] aktyviausių narių V. Mironas kartu su A. Smetona ir [[Augustinas Voldemaras|Augustinu Voldemaru]] išrinktas į III [[Seimas|Seimą]]. [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautinikų sąjungos]]steigiamajame suvažiavime [[1924]] išrinktas jos vyriausios valdybos nariu.▼
 
[[1920]] m. kovo - liepos mėnesiais viešėjo [[JAV]], ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybę. Išrinkus [[Steigiamasis Seimas|Steigiamąjį Seimą]] ir paleidus Lietuvos Valstybės Tarybą, grįžo į Daugus
Po [[1926]] m. gruodžio 17-osios perversmo Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A. Smetona, įtakingiausia politine partija - Lietuvių tautininkų sąjunga. [[1927]] m. balandžio mėn. prezidentas paleido [[Seimas|Seimą]]. V. Mironas paskirtas tikinčiųjų reikalams referentu prie Vidaus reikalų, vėliau Švietimo ministerijos. [[1929]]-[[1938]] m. - vyriausiasis Lietuvos kariuomenės [[kapelionas]] [[brigados generolas|brigados generolo]] teisėmis, Kauno šv. Mykolo [[Įgulos]] bažnyčios rektorius. [[1930]] m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o [[1938]] m. - DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. ▼
 
▲[[1926]] m. gegužės mėn. kaip vienas iš buvusios [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partijos]] - [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvos tautininkų sąjungos]] aktyviausių narių V. Mironas kartu su A. Smetona ir [[Augustinas Voldemaras|Augustinu Voldemaru]] išrinktas į III [[Trečiasis Seimas|III Seimą]]. [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautinikų sąjungos]] steigiamajame suvažiavime [[1924]] m. išrinktas jos vyriausios valdybos nariu.
[[1934]] m. tapo [[Kaunas|Kauno]] miesto tarybos nariu. [[1930]]išrinktas Lietuvių tautinikų fondo, rėmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenę, pirmosios valdybos vicepirmininku. , [["Jaunoji Lietuva"„Jaunosios Lietuvos“]] garbės teismo ir leidybos akcinės bendrovės „Pažanga“ pirmininkas.▼
 
▲Po [[1926]] m. [[gruodžio 17-osios]] d. perversmo Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A. Smetona, įtakingiausia politinepolitinė [[partija]] - [[Lietuvių tautininkų sąjunga]]. [[1927]] m. balandžio mėn. prezidentas paleido [[Seimas|Seimą]]. V. Mironas paskirtas tikinčiųjų reikalams referentu prie Vidaus reikalų, vėliau - Švietimo ministerijos. [[1929]]-[[1938]] m. - vyriausiasis Lietuvos kariuomenės [[kapelionas]] [[brigados generolas|brigados generolo]] teisėmis, Kauno šv. Mykolo [[Įgulos]] bažnyčios rektorius. [[1930]] m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o [[1938]] m. - DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
[[1938]] m. A. Smetona pasiūlė V. Mironui [[premjeras|premjero]] postą. Nuo [[1938]] m. spalio 1 d. ėjo dar ir Žemės ūkio ministro pareigas. [[1939]] m. nuo sausio 5 iki gruodžio 2 d. - [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] vyriausiosios valdybos pirmininkas.▼
 
1929 - [[1938]] m. - vyriausiasis Lietuvos kariuomenės [[kapelionas]] brigados generolo teisėmis, Kauno šv. Mykolo [[Kauno soboras|Įgulos bažnyčios]] rektorius. [[1930]] m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. - DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
Pagrindinis V. Mirono rūpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija. Prezidento įpareigotas, jis [[1938]] m. dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Dviejų valstybių pozicijų suderinti nepavyko, tad Lietuvos vadovams teko priimti [Lenkija|Lenkijos] vadovybės [[1938]]kovo 18 d. [[ultimatumas|ultimatumą]]. [[1939]] m. kovo 20 d. gavusi [[Vokietija|Vokietijos]] ultimatumą, Lietuva buvo priversta jai perduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. V. Mironas vadovavo dviems, aštuonioliktajam ir devynioliktajam ([[1938]] m. kovo 24 - gruodžio 5 d. ir iki [[1939]] m. kovo 28 d. dirbusiems) ministrų kabinetams. ▼
 
▲[[1934]] m. tapo [[Kaunas|Kauno]] miesto tarybos nariu. [[1930]] m. išrinktas Lietuvių tautinikųtautininkų fondo, rėmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenę, pirmosios valdybos vicepirmininku. , [["Jaunoji Lietuva"|„Jaunosios Lietuvos“]] garbės teismo ir leidybos akcinės bendrovės „Pažanga“ pirmininkas.
Palikęs premjero kėdę V. Mironas apsigyveno savo ūkyje [[Bukaučiškės]]e netoli [[Daugai|Daugų]] ir gyveno ten iki sovietų valdžios arešto. [[1940]] m. [[rugsėjo 12]] d. - [[1941]] m. [[birželio 23]] d. kalintas [[Alytus|Alytaus]] [[NKVD]] areštinėje ir [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]]. Karo metus praleido savo ūkyje prie [[Daugai|Daugų]] - [[Bukaučiškės]]e, kur buvo [[Daugai|Daugų]] parapijos vikaru. ▼
 
▲[[1938]] m. A. Smetona pasiūlė V. Mironui [[premjeras|premjero]] postą. Nuo [[1938]] m. [[spalio 1]] d. ėjo dar ir Žemės ūkio ministro pareigas. [[1939]] m. nuo [[sausio 5]] iki [[gruodžio 2]] d. - [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] vyriausiosios valdybos pirmininkas.
Pokario metais V. Mironas vėl suimtas, spaudžiamas [[1945]] m. vasario mėn. sutiko tapti [[MGB]] agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos klebonu, tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V.Mironą kalino [[1946]] m. [[1947]] m. sausio 3 d. V. Mironas trečiąkart suimtas ir ištremtas 7 metams į griežtu režimu pagarsėjusį [[Vladimiras|Vladimiro]] ([[Rusija]]) kalėjimą. Likus mažiau nei metams iki laisvės atgavimo [[1953]] m. vasario 18 d., ištikus insulto priepuoliui, Vladas Mironas mirė. Palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.▼
 
▲Pagrindinis V. Mirono rūpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija. Prezidento įpareigotas, jis [[1938]] m. dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Dviejų valstybių pozicijų suderinti nepavyko, tad Lietuvos vadovams teko priimti [Lenkija|Lenkijos] vadovybės 1938 m. [[1938]]kovo 18]] d. [[ultimatumas|ultimatumą]]. [[1939]] m. [[kovo 20]] d. gavusi [[Vokietija|Vokietijos]] ultimatumą, [[Lietuva]] buvo priversta jai perduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. V. Mironas vadovavo dviems, - aštuonioliktajam ir devynioliktajam ([[1938]] m. [[kovo 24]] - [[gruodžio 5]] d. ir iki [[1939]] m. [[kovo 28]] d. dirbusiems) ministrų kabinetams.
 
▲Palikęs premjero kėdę V. Mironas, apsigyveno savo ūkyje [[Bukaučiškės]]e (netoli [[Daugai|Daugų]]) ir gyveno ten iki sovietų valdžios arešto. [[1940]] m. [[rugsėjo 12]] d. - [[1941]] m. [[birželio 23]] d. kalintas [[Alytus|Alytaus]] [[NKVD]] areštinėje ir [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]]. Karo metus praleido savo ūkyje prie [[Daugai|Daugų]] - [[Bukaučiškės]]eBukaučiškėse, kur buvo [[Daugai|Daugų]] parapijos vikaru.
 
Pokario metais vėl suimtas, spaudžiamas [[1945]] m. vasario mėn. sutiko tapti [[MGB]] agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos [[klebonas|klebonu]], tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V.Mironą kalino [[1946]] m.
 
▲Pokario metais V. Mironas vėl suimtas, spaudžiamas [[19451947]] m. vasario mėn. sutiko tapti [[MGB]]sausio agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos klebonu, tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V.Mironą kalino [[19463]] m. [[1947]] m. sausio 3 d. V. Mironas trečiąkart suimtas ir ištremtas 7 metams į griežtu režimu pagarsėjusį [[Vladimiras|Vladimiro]] ([[Rusija]]) kalėjimą. Likus mažiau nei metams iki laisvės atgavimo [[1953]] m. [[vasario 18]] d., ištikus insulto priepuoliui, Vladas Mironas mirė. Palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.
 
== Nuorodos ==
eilutė 32 ⟶ 40:
 
[[Category:Lietuvos visuomenės veikėjai|Mironas, Vladas]]
[[Category:Lietuvos politikai|Mironas, Vladas]]
 
[[Category:Lietuvos kunigai|Mironas, Vladas]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Mironas"