|
Naujanai rulezz :D
[[Vaizdas:GeologicalExfoliationOfGraniteRock.jpg|thumb|Sudūlėjęs granitas]]
'''Dūlėjimas''' – [[geologija|geologinis]] procesas, kurio metu suyra [[uoliena|uolienos]], gruntai ar [[mineralas|mineralai]] veikiami fizinių, cheminių ar biologinių veiksnių. Dūlėjimo produktai sumaišyti su organinėmis medžiagomis sudaro medžiagą, vadinama [[dirvožemis|dirvožemiu]].
== Cheminis dūlėjimas ==
=== Dekarbonatizacija ===
Dekarbonatizacijos procesas vyksta uolienose, kuriose yra [[kalcio karbonatas|kalcio karbonato]], pavyzdžiui, [[klintis|klintyje]] ar [[kreida (uoliena)|kreidoje]]. Be to, būtinas [[lietus|lietaus]] vanduo, praturtintas [[anglies dioksidas|anglies dioksidu]] ar organine rūgštimi. Šis silpnai rūgštus skystis reaguoja su kalcio karbonatu ir sudaro kalcio bikarbonatą.
:: CO<sub>2</sub> + H<sub>2</sub>O ⇌ H<sub>2</sub>CO<sub>3</sub>
:: H<sub>2</sub>CO<sub>3</sub> + CaCO<sub>3</sub> ⇌ Ca(HCO<sub>3</sub>)<sub>2</sub>
=== Hidratacija ===
Tai procesas kai mineralai absorbuoja vandenį ir išsiplečia ar net pasikeičia. Pavyzdžiui, [[anhidritas]] absorbavęs dvi vandens molekules virsta [[gipsas|gipsu]]
: CaSO<sub>4</sub> + 2H<sub>2</sub>O → CaSO<sub>4</sub>·2H<sub>2</sub>O
Kai kurios uolienos, absorbuodamos vandenį, padidėja iki 16 kartų (pavyzdžiui, [[molio skalūnas]], kuriame yra [[montmorilonitas|montmorilonito]] ar [[bentonitas|bentonito]]).
=== Hidrolizė ===
Hidrolizė vyksta uolienose, kuriose yra tokių mineralų kaip [[piroksenas]], [[amfibolas|amfibolai]] ar [[feldšpatas|feldšpatai]]. Šie mineralai skyla, paveikti rūgštingo vandens ir suformuoja naujus mineralus – [[kaolinitas|kaolinitą]] ir [[kvarcas|kvarcą]], o ištirpusius vandenyje jonus nusineša vandens srautas.
=== Oksidacija ===
Deguoninėje aplinkoje labai dažnai pasitaiko oksidaciniai procesai. Geriausias šio proceso pavyzdys galėtų būti dvivalentės geležies mineralų virtimas trivalentės geležies mineralais ([[limonitas|limonitu]], [[getitas|getitu]] ar [[hematitas|hematitu]]).
=== Rūgštys ===
Sieros ar azoto junginiai, ištirpę lietaus vandenyje suformuoja rūgščius lietus. Taip pat mikroorganizmai ir augalai dirvožemyje gamina įvairias organines rūgštis. [[Rūgštus lietus]] ar dirvožemio organinės rūgštys yra chemiškai aktyvios ir gali suardyti uolienas.
== Mechaninis dūlėjimas ==
Mechaninio dūlėjimo pagrindinė savybė yra ta, kad jam vykstant, nesikeičia uolienos cheminė sudėtis. Uoliena tik smulkėja ir trupa. Dažniausiai mechaninį dūlėjimą sukelia temperatūros svyravimai. Tai labiausiai pastebima [[dykuma|dykumose]]. Dėl nevienodo šiluminio plėtimosi koeficiento vieni mineralai plečiasi labiau, kiti mažiau. Taip pat mineralų plėtimuisi įtakos turi ir jų spalva – tamsesni mineralai plečiasi labiau negu šviesesni. Dėl šios priežasties mineralai plečiasi nevienodai, todėl atsiranda jėgos, dėl kurių mineralai ima dūlėti. Prie uolienų dūlėjimo prisideda ir vanduo. Jam patekus į uolienų plyšius ir užšalus jo tūris padidėja 9 %. Dėl tokio tūrio pakitimo padidėja ir vandens slėgis į plyšio sieneles. Jis gali siekti net 200 MN/m². Cheminis ir mechaninis dūlėjimas dažnai vyksta tuo pat metu. Todėl kartais sunku nustatyti proceso pobūdį.
=== Terminis plėtimasis ===
=== Peršalimas ===
=== Slėgio kritimas ===
=== Druskų kristalų augimas ===
=== Organizmų veikla ===
{{geol-stub}}
{{Commons|Weathering|no=T}}
[[Kategorija:Geologiniai procesai]]
[[ar:تجوية]]
[[bg:Изветряне]]
[[ca:Meteorització]]
[[cs:Zvětrávání]]
[[de:Verwitterung]]
[[en:Weathering]]
[[eo:Veterdisfalo]]
[[es:Meteorización]]
[[et:Murenemine]]
[[eu:Meteorizazio]]
[[fa:هوازدگی]]
[[fi:Rapautuminen]]
[[fr:Météorisation]]
[[gl:Meteorización]]
[[he:בליה]]
[[hu:Mállás]]
[[is:Veðrun]]
[[it:Meteorizzazione]]
[[ja:風化]]
[[kk:Үгілу]]
[[ko:풍화]]
[[ms:Luluhawa]]
[[nl:Verwering]]
[[no:Forvitring]]
[[oc:Meteorizacion]]
[[pl:Wietrzenie]]
[[pt:Meteorização]]
[[ru:Выветривание]]
[[simple:Weathering]]
[[sk:Zvetrávanie]]
[[sl:Preperevanje]]
[[sr:Елувијални процес]]
[[sv:Vittring]]
[[uk:Вивітрювання]]
[[vi:Phong hoá]]
[[zh:風化作用]]
| 