Biheviorizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: simple:Behaviorism
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Biheviorizmas''' (iš {{en|behavior}} ''elgesys'') – [[psichologija|psichologijos]] pakraipa, orientuota ne į žmogaus [[sąmonė|sąmonę]], o į elgesio [[analizė|analizę]]. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas – [[John B. Watson]], gana nemažai darbų, artimų ''biheviorizmui'', padarė rusų mokslininkas [[Ivanas Pavlovas]].
 
Iš kitų [[Psichologija|psichologijos]] teorijų ''biheviorizmas'' išsiskiria nenoru naudoti [[Matematinė indukcija|indukcinius]] metodus teorijos kūrime, bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti – tai žmogaus [[elgsena]], tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Kai tik įmanoma, ''biheviorizmas'' nebando aiškinti žmonių elgesio [[mąstymas|mąstymu]] ir pan., maždaugMaždaug iki [[XX amžius|XX a.]] vidurio dauguma bihevioristų (B. F. Skinner darbai) neigė netgi mąstymo procesą, nes jis negali būti patvirtintas objektyviais, atkartojamais stebėjimais. ''B. F. Skinner'' ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bandė teigti, kad [[kalba]] – tai ne kas kita, kaip tam tikras įgytų [[refleksas|refleksų]] rinkinys. Pastaroji teorija išprovokavo [[Noam Chomsky]] darbus, kuriuose faktiškai buvo remiamasi įvykdytais bihevioristiniais tyrimais, paneigiant pagrindinius ''B.F Skinner'' teiginius bei įrodant kalbos, kaip mąstymo ir [[protas|proto]] dalies aktualumą bei faktais pagrindžiant įgimtus žmonių kalbinius sugebėjimus ([[Generatyvinė gramatika]]).
 
Nepaisant kraštutinai teoriją ribojančio požiūrio, bihevioristų darbai padarė didžiulę įtaką kitoms psichologijos sritims, kadangi sukūrė efektyvias psichikos tyrimo metodikas, paaiškino ir aprašė dalį svarbiausių mąstymo ir [[nervų sistema|nervų sistemos]] reiškinių. Iš esmės, bihevioristų pripažinti psichikos reiškiniai gali būti laikomi neginčytinais, nes, atmesdami visas bent kiek neaiškias teorijas, bihevioristai užtikrina psichologijos faktų patikimumą.
Eilutė 26:
B. F. Skineris nemanė, kad visi būtybių veiksmai yra reakcija į išorinį stimulą. Norėdamas tai įrodyti, jis pasitelkė eksperimentą: mokslininkas patalpino žiurkę į dėžę su [[pedalas|pedalu]], kurį paspaudusi [[žiurkė]] galėjo gauti maisto. Išsiaiškinusi pedalo veikimą, vos išalkus [[žiurkė]] eidavo tiesiai prie jo, neveikiama jokio išorinio stimulo.
 
Skineris teigdavo, kad elgesio pasikeitimą nulemia paskatinimas ([[malonumas]], nemalonumas). Taip buvo išvestas '''Naudos dėsnis''', kuris skelbia, kad elgesys dažnėja, susiduriant su maloniomis pasekmėmis. Logiška būtų manyti, kad baudžiamas elgesys dingsta. Tačiau B. F. Skineris taip nemanė, jis teigdavo kad elgesys nedingsta, bet modifikuojasi. Mokslininko žodžiais, negatyvių pasekmių pašalinimas irgi yra skatinimas.
 
=== Pastiprinimų ir bausmių rūšys ===