Kobrynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

208 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: nl:Kobryn)
|paveikslėlio tekstas = Miesto savivaldybė
|herbas = Coat of Arms of Kobryn, Belarus.png
|vėliava = Flag of Kobryn, Belarus.png
|PL=52|PM=13|PS=0|IL=24|IM=22|IS=0
|sritis = Bresto
|kirč-l = Kòbrynas
}}
 
[[Vaizdas:Kobryn Trade Square on Postcard 1900s.jpg|thumb|260px|Turgaus aikštė 1900 m. ]]
 
'''Kobrynas''' (arba '''Kobrinas''') – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 52 km į šiaurės rytus nuo [[Brestas (Baltarusija)|Bresto]], prie [[Muchavecas|Muchaveco]] upės ir [[Bugo-Dniepro kanalas|Bugo-Dniepro kanalo]]; [[Kobrino rajonas|Kobrino rajono]] centras. Svarbus transporto mazgas. Keliai į [[Brestas (Baltarusija)|Brestą]], [[Gomelis|Gomelį]], [[Malorita|Maloritą]], [[Babruiskas|Babruiską]].
== Istorija ==
Kobrinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1287]] m. Iki [[XIII a.]] priklausė [[Volynės Vladimiras|Volynės Vladimiro]] kunigaikštystei. Nuo [[XIV a.]] pirmos pusės priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[XIV a.]] čia pastatyta medinė pilis. Žinoma, kad bent nuo [[1366]] m. miestą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Algirdas]], jam mirus sūnus Teodoras, po jo šio sūnus Romanas. [[1404]] m. Romanas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją valdyti Kobriną ir gretimas žemes, ši privilegija laikoma [[Kobrino kunigaikštystė]]s, gyvavusios iki [[1519]] m. įkūrimo data, o Romanas – kunigaikščių Kobrinskių giminės pradininku. Kobrinas buvo šios kunigaikštystės, nuo [[1519]] m. valstybinės Kobrino seniūnijos, [[1520]]–[[1566]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] (pavieto) centras. Nuo [[1532]] m. Kobrino seniūnija dažnai buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Lenkijos valdovų žmonų ([[Bona Sforca|Bonos Sforcos]], [[Ona Jogailaitė|Onos Jogailaitės]], [[Konstancija Austrė|Konstancijos Austrės]]) valda. Iš Kobrino seniūnijos [[1588]] m. įkurta [[Kobrino ekonomija]], gyvavusi iki [[1795]] m., (nuo XVIII a. pradžios [[Brastos-Kobrino ekonomija]]), Kobrinas – jos centras, vėliau – vienas centrų.
[[Vaizdas:River Muchavec.jpg|thumb|left|240px|Muchoveco upė carinės Rusijos laikais ]]
 
[[1589]] m. Kobrinui suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s ir [[herbas]], [[XVII a.]] viduryje turėjo apie 500 pastatų. Miestą per [[XVII a.]] vidurio karus nuniokojo [[Rusijos kariuomenė]], jis smuko ir [[1766]] m. prarado savivaldą. [[1791]]-[[1940]] m. [[Kobrino apskritis|Kobrino apskrities]] centras. [[1794]] m. jį užėmė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s junginys, kuriam vadovavo [[Aleksandras Suvorovas]], jį [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia vėliau apdovanojo didžiuliu buvusios ekonomijos padaliniu – Kobrino raktu. Per [[1812]] m. [[Prancūzijos-Rusijos karas|Prancūzijos-Rusijos karą]] [[1812]] m. liepos mėn. tarp Prancūzijos Didžiosios armijos Saksų korpuso rinktinės ir Rusijos 3-osios armijos junginių įvyko [[Kobrino mūšis]] – pirmasis per tą karą sėkmingas rusams. [[XIX a.]] ketvirtame dešimtmetyje dėl [[Dniepro-Bugo kanalas|Dniepro-Bugo kanalo]] rekonstrukcijos ir kitų darbų Kobrino plėtra ėmė spartėti. [[1882]] m. pro Kobriną nutiesta [[Polesė]]s geležinkelio linija. [[1897]] m. mieste veikė apie 30 smulkių įmonių su 157 darbininkais. [[1921]]-[[1939]] m. Kobrinas priklausė [[Lenkija]]i, nuo [[1939]] m. – [[Baltarusijos TSR]]. Per nacių okupaciją prie Kobrino nužudyta apie 6900 žmonių, daugiausia [[žydai|žydų]].<ref>{{VLE|X|328||Kobrynas}}</ref>
 
Anoniminis naudotojas