Lyda: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[1862]] m. nutiestas [[geležinkelis]] į Vilnių, [[1884]] m. geležinkelio linija Vilnius–[[Luninecas]], [[1907]] m. [[Maladečina]]–[[Mastai]]. [[1872]] m. įsteigtas [[telegrafas]]. [[1891]] m. gaisras sunaikino Lydos centrą. [[1897]] m. įkurtos [[Lydos bajorų mokykla]] ir [[Lydos apskrities dviklasė mokykla]]. [[1899]] m. įkurta ligoninė, [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pastatytos [[ketus|ketaus]] liejyklos, lentpjūvės; klestėjo vadinamųjų [[Lydos kuparai|Lydos kuparų]] verslas. [[1901]] m. įsteigtos Lydos berniukų ir mergaičių gimnazijos. [[1915]]–[[1918]] m. pabaigoje Lydą buvo užėmusi [[Vokietijos kariuomenė]]. [[1918]]-[[1919]] m. Lyda priklausė [[Lietuva]]i, jai šį miestą [[1920]] m. [[liepos 12]] d. [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartimi]] pripažino ir [[Tarybų Rusija]]. [[1921]]–[[1939]] m. miestą valdė [[Lenkija]]. [[1928]] m. Lydoje lenkai bandė suformuoti [[Plečkaitininkai|J. Plečkaičio legioną]] Lietuvos Respublikos valdžiai nuversti; į jį užsirašė 76 lietuviai. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] [[1939]] m. rugsėjo mėn. miestą užėmė [[Raudonoji armija]], jis priskirtas Baltarusijai. [[1941]] – [[1944]] m. buvo užėmusi [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenė]]. Po Antrojo pasaulinio karo miestas plėtojamas pagal [[1955]], [[1963]] ir [[1974]] metais priimtus bendruosius planus.<ref>{{VLE|XIII|119-120|[[Gintautas Ereminas]]|Lyda}}</ref>

== Architektūra ==

Miesto įžymybės – [[1328]] m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino iš akmens riedulių ir plytų mūro pastatydinta [[Lydos pilis]], [[Barokas|barokinė]] Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia ([[1770]] m. architektas J. K. Glaubicas, jo, manoma, ir interjeras), kurioje saugoma Dievo Motinos su Kūdikėliu [[ikona]], viena seniausių Gardino srityje. [[Rotonda|Rotondinė]] vėlyvojo [[klasicizmas|klasicizmo]] Šv. Juozapo bažnyčia su varpine (statyta [[1825]] m., apie [[1860]] m. rekonstruota, architektas T. Tišeckis, nuo [[1996]] m. Šv. arkangelo Mykolo soboras), senasis alaus daryklos pastatas, statytas [[XIX a.]] pabaigoje, geležinkelio stotis ([[XIX a.]] pabaiga – [[XX a.]] pradžia).